Autors: Vaida Armonaitė
Avots: www.etnocentras.lt
2014 m. gegužės 23 d. 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros
centro salėje (Daržų g. 10) bus giedami „Tradiciniai giedojimai. Giedame Marijai.
Mojavos-gegužinės“. Dalyvaus Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis
„Lažupis“ (vad. Lilija Kerpienė). Renginį ves
kunigas dr. Saulius Stumbra.
Reklāma
„Amžių
bėgyje Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir
žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia
gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas.“ (J.V.) Mojavų arba gegužinių
kilmė labai sena, jau nuo V a. rasime bandymų gegužės mėnesį skirti Mergelės
Marijos garbei. Pirmasis gegužę paskirti Marijai sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (XIII a.).
Italijoje šio pamaldumo pradininkais buvo šventieji Pilypas Nėris ir Karolis
Boromėjus (XVI a.). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai,
sumanė juos sujungti aukštesniems tikslams. Eidami nuo savo oratorijos iki
Didžiosios Marijos bazilikos Romoje linksmai giedodavo Marijos litaniją
prijungdami giesmių. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo
nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi. 1853 m.
gegužinės pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje (dabar Lenkijoje). Jų pradininku laikomas
prel. Butkevičius. Galima manyti, jog Žemaitijoje šios pamaldos atsirado
anksčiau nei Vilniuje, nes vysk. M.
Valančius bičiuliavosi su minėtu prelatu, tuoj jas įvedė šiame krašte, o
Vilniuje suskambo tik 1898 metais. Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“
yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Dera
pastebėti, jog šios giesmės daugiau neturi nei viena kita pasaulio šalis, ji
giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės labai populiarios, ypatingos, nes
pasibaigus maldai pasklisdavo daina, sukdavosi rateliai.
Šiemet giesmes Marijai giedos Dovilų
etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“, kurio dalyviai – gyvos
žemaitiškos tarmės pateikėjai ir žemaitiško tradicinio giedojimo puoselėtojai.
Nemokamai.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
.png "MOTIVĒJOŠIE BRAUCIENI! Latvia Tours")
