Muzikinis vakaras su Sebastianu ir Emanueliu

Rugpjūčio 19 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje įvyks koncertas, skirtas Carlo Phillipo Emmanuelio Bacho 300-sioms gimimo metinėms. Johanno Sebastiano Bacho ir jo sūnaus, vadinamo Berlyno Bachu, kūrinius smuikui, traversinei fleitai, violončelei (viola da gambai) ir klavesinui atliks ansamblis iš Lietuvos ir Austrijos: Natalija Polukord – smuikas, Vytenis Giknius – fleita, Vilimas Norkūnas – klavesinas ir Georg Schwarz – violončelė.

Koncerte skambės gražiausios C. P. E. Bacho Duo bei Trio sonatos, taip pat soliniai J. S. Bacho kūriniai, tarp jų – žymioji Ciaccona smuikui solo iš Partitos d-moll, kuri, manoma, buvo tombeau mirusiai J. S. Bacho žmonai Marijai Barbarai. Koncertą vainikuos Sonata fleitai, smuikui ir basso continuo iš „Muzikinės aukos“, BWV 1079.

Carlas Phillipas Emmanuelis Bachas, gimęs 1714 m. Veimare (Kristijono Donelaičio vienmetis!), anksti pradėjo mokytis muzikos ir netrukus jau dalyvavo tėvo surengtuose koncertuose Šv. Tomo bažnyčioje Leipcige. 1738 m., kai kronprincas Friedrichas pasikvietė C. P. E. Bachą į Rupeną, šis, palikęs Frankfurtą, ėmė dirbti rūmų kapeloj. Iš viso C.P. E.Bachas paliko per 1000 kūrinių, reikšmingos fortepijoninių kūrinių raidai yra daugiau nei 100 sonatų klavyrui. C. P. E. Bachui klavesinas vis dar dominavo kaip koncertinis instrumentas, o klavikordas tiko intymesnei aplinkai kaip gan tylus, bet leidžiantis išgauti forte ir piano dinaminį niuansavimą, instrumentas. Tik 1746 m. Prūsijos karalius įsigijo hamerklavyrą (fortepijoną), kuris buvo pagamintas įžymiojo meistro Gottfriedo Silbermanno.


Apie Kristijoną Donelaitį ir jo brolį Frydrichą pasakojama, kad jie gamino fortepijonus. Būtų įdomu sužinoti išsamiau, kas gi tose dirbtuvėse iš tiesų išvydo dienos šviesą? Jeigu Kristijonas Donelaitis mėgo skambinti, kokiu instrumentu jis grojo ir kokią muziką?
1782 m. išleistoje knygoje apie Prūsijos ūkį ir istoriją rašoma, kad abu broliai Donelaičiai – vienas iš jų pamokslininkas Tolminkiemyje, kitas juvelyras Karaliaučiuje – buvo visiems žinomi kaip įvairiausių ypatingų muzikinių, aerometrinių, hidraulinių ir kitų fizikinių instrumentų, laikrodžių ir kt. išradėjai. Jie pagamino pirmąjį Prūsijoje hamerklavyrą (fortepijono pirmtaką, skambantį daug šviesiau, aiškiau, trumpiau nei dabartiniai fortepijonai). Tikėtina, kad toks instrumentas buvo pagamintas tik vienas ir pagal pasakojimus Kristijonas jį pasidarė sau, nes norint jį pasidirbti reikėjo kruopštaus, sudėtingo ir labai brangaus darbo.
Kristijonas Donelaitis galėjo būti susipažinęs su Carlo Phillipo Emmanuelio Bacho kūriniais ir galbūt net vieną ar kitą jų pats grojęs.

Vilniuje gimusi smuikininkė Natalija Polukord smuiku griežti pradėjo Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir baigė ją su pagyrimu. Gavusi Erasmus stipendija, išvyko į Austriją,ten laimėjo atranką į Gustav'o Mahler'io jaunimo orkestrą. Natalija yra valstybinių ir tarptautinių konkursų prizininkė, The Tokyo Foundation, Šveicarijos „Thyll/Duerr“ ir „Hilti“ fondų stipendininkė. Įkvėpimo sėmėsi iš smuikininkų prof. Laticos Honda-Rosenberg, Viktoro Tretjakovo, Boriso Belkino, Vadimo Gluzmano ir Shmuelio Ashkenazio. Šiuo metu Natalija mokosi Vienos muzikos ir scenos menų universitete Christiano Altenburgerio smuiko klasėje. Ji groja rėmėjų jai patikėtu Gennaro Gagliano (1740–1780) smuiku.

Austrų violončelininkas Georg Schwarz pradėjo mokytis groti devynerių metų ir netrukus jau tapo Prima la musica konkurso Austrijoje laureatu. Penkiolikos metų jis įstojo į Vienos muzikos ir scenos menų universtetą ir violončelės mokėsi pas profesorius Tobias Kühne ir Reinhardą Latzko. Tobulinosi meistriškumo kursuose pas Christophą Richterį, Jensą Peterį Maintzą ir Wolfgangą Boettcherį. Kartu su įvairiais žymiais orkestrais, tarp jų Gustavo Mahlerio jaunimo ir Wiener Symphoniker, Georgas koncertavo daugelyje Europos šalių ir JAV.

Vytenis Giknius baigė fleitos specialybę Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos akademijoje. Koncertavo su įvairiais ansambliais, orkestrais, kaip antai Šv. Kristoforo ir Klaipėdos orkestrais. Dirba Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Jau beveik dešimt metų nuosekliai studijuoja senosios muzikos atlikimo meną. Pirmasis Lietuvoje atlikėjas, grojantis barokine traversine fleita, šio meno mokėsi stažuodamasis Čekijoje pas prof. Nancy Hadden. Vytenis yra ir bene vienintelis Lietuvoje, grojantis barokiniu kornetu (cinku).

Vilimas Norkūnas senąja muzika susižavėjo Zalcburge (Austrija), studijuodamas koncertinių vargonų ir sakralinę muziką Mocarteumo universitete (prof. Heriberto Metzgerio klasėje). Čia pradėjo mokytis groti klavesinu, klavikordu, hamerklavyru ir studijuoti basso continuo. 2006 m. laimėjo I-ąją vietą J. Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. Graco menų universitete įgijo sakralinės muzikos ir vargonų magistro laipsnį (prof. Ulricho Waltherio vargonų klasėje), chorinio dirigavimo magistro laipsnį (prof. Johannes‘o Prinzo klasėje). 2014 m. baigė klavesino studijas su pagyrimu prof. Michaelio Hellio klasėje, ypatingą dėmesį skyrė basso continuo, kamerinei muzikai. Koncertavo su Štirijos barokiniu orkestru „Neue Hofkapelle Graz“ (Austrija), tarptautiniame senosios muzikos festivalyje Lyone (Prancūzija), gastroliavo su Gustavo Mahlerio jaunimo orkestru (2009, europinis turas), Šv. Kristoforo orkestru, konsortu „Brevis“, koncertavo su chorais „Jauna muzika“, „Brevis“, „Aukuras“, įvairiais ansambliais, kaip antai „Atgarsis“ ir „Chiaroscuro“.

Bilietus galite įsigyti Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9, Vilnius Kaina: 25 Lt (15 Lt studentams, moksleiviams, senjorams). Tel. Nr. (8 5) 269 78 03, www.bpmuziejus.lt
Į kainą taip pat įskaičiuotas ekspozicijos aplankymas (prieš koncertą)

KOMENTARAS

(vardas) rezultatas?


 

Apie mus | Kontaktai | Autorinės teisės | Partneriams
All rights reserved © 2002 - 2021 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2021 1st-studio.com

 
Total Timed::0.14013386sec.