Aleksandras Vasiljevas: Art deco mada atspindi pirmų kartų laikotarpį

2015 m. balandžio 22 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje lankėsi plačiai žinomas mados istorikas Aleksandras Vasiljevas. Menininkas susirinkusiems pristatė viloje eksponuojamą parodą „Art deco mada (1918–1939)“ iš savo asmeninės kolekcijos. Iki rugpjūčio 23 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) veiksianti paroda lankytojus supažindina su nuogiausiu laikotarpiu mados istorijoje.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pristatymo metu džiaugėsi, kad kolekcininkas A. Vasiljevas į muziejų atveža jau trečią savo parodą, kuri šį kartą šiauliečius ir miesto svečius supažindina su XX a. tarpukario Europos mada ir jos pokyčiais. Tais laikais drabužių atvirumo tendencijoms didelę įtaką darė populiarėjantys šokiai. Neatsitiktinai šio, mados požiūriu gyvybingo ir energingo, laikotarpio parodos pristatymą pradėjo šokių studijos „Salida“ šokėjai.

Muziejuje eksponuojama paroda lankytojams atskleidžia sudėtingą laikotarpį, kuris po Pirmojo pasaulinio karo privertė keisti nusistovėjusias visuomenės normas ir gyvenimo būdą. Vyrams žuvus karo laukuose moterys liko be maitintojų, todėl pirmą kartą istorijoje pradėjo ieškoti darbo. Neturėdamos išsilavinimo jos negalėjo užimti aukštų pareigų ir dirbdavo restoranuose, parduotuvėse. „Tuometinės moterys buvo ryžtingos, jos norėjo įrodyti, kad viską gali padaryti ne ką blogiau nei vyrai, – pasakojo A. Vasiljevas. – Jos pradėjo dirbti, sportuoti, mokytis, vairuoti automobilius, netgi rūkyti, norėjo įgyti teisę balsuoti ir galimybę išsiskirti.“

Mados istorikas atskleidė, kad tuometinės moterys bandė pabrėžti savo seksualumą ir pirmą kartą istorijoje atidengė nugarą, kojas, rankas. Be to, apranga turėjo atitikti naują gyvenimo būdą ir atsiradusius poreikius. Pinigų stygius skatino kūrybiškumą – suknelės buvo dekoruojamos, išsiuvinėtos rankomis.

Moterų noras apsinuoginti atsirado ir dėl itin išpopuliarėjusių šokių: regtaimų, fokstrotų, čarlstonų. Energingi judesiai reikalavo atitinkamos aprangos, todėl drabužiai trumpėjo, tapo laisvesni ir atviresni. A. Vasiljevas pabrėžė, kad elektros atsiradimas taip pat padarė įtaką tuometinei aprangai. Moterys savo sukneles puošė blizgiomis detalėmis, karoliukais, dabinosi ryškiais papuošalais, nes kiekviena troško spindėti šokių aikštelės šviesioje ir atkreipti visų dėmesį. „Vyrai pudruodavosi savo veidą ir formuodavo plaukus briliantinu, – šypsojosi kolekcininkas. – Vyriškai aprangai tuo metu buvo keliami standartiniai reikalavimai, todėl jie atrodė nuobodžiau, nei moterys.“

Šiais laikais tokie tarpukario gyvenimo būdo ir mados pokyčiai skamba ne naujai, nes tai, kas dabar savaime suprantama, tais laikais įvyko pirmą kartą. „Nieko nebestebina vairuojanti, dirbanti, savo kūną atidengianti moteris, nes šiandien tai įprasta, o tada viskas įvyko pirmą kartą, todėl kėlė stiprius jausmus ir darė didelį įspūdį”, – paaiškina A. Vasiljevas ir šypsodamasis priduria, kad pirmi kartai visada yra įsimintiniausi.

Art deco stiliaus suknelės labai subtilios: pasiūtos iš plono šilko, dekoruotos daugybe karoliukų, nėriniais, todėl jų restauravimas – sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis darbas. Visos Chaimo Frenkelio viloje eksponuojamos suknelės labai brangios, o jų kaina priklauso nuo gamintojų. „Kad ir kokia graži suknelė būtų, jeigu ji yra nežinomo autoriaus ir neturi jokių gamintojų ženklų, jos kaina krenta, – aiškina A. Vasiljevas. – Drabužiai kaip paveikslai, labiausiai vertinami tie, kurie turi autorių.“

Dauguma A. Vasiljevo kolekcijos rūbų turi savo istorijas, kai kurie jų priklausė garsiems žmonėms. Štai apsilankę Chaimo Frenkelio villoje galės išvysti žinomų šokėjų ir dainininkių, seserų dvynių Rose ir Jenny Dolly, kurios tais laikais sukėlė tikrą skandalą ištekėjusios už to paties vyro, sukneles.

Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“. Rėmėjas – Šiaulių Rotary klubas „Harmonija“. Pagrindinė informacinė rėmėja – „Šiauliai plius“ žiniasklaidos grupė: Šiaulių regiono televizija „Splius“, savaitraštis „Šiauliai plius“, naujienų portalas „Etaplius“. Draugė – šokių studija „Salida“.

 

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. +370 43 96 75.

KOMENTARAS

(vardas) rezultatas?


 

Apie mus | Kontaktai | Autorinės teisės | Partneriams
All rights reserved © 2002 - 2021 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2021 1st-studio.com

 
Total Timed::0.83894396sec.