Lietuvos dailės muziejus ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje lapkričio 20 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Iš šalčiausio krašto: Šiaurės šalių juvelyrika“ (veiks iki sausio 19 d.). Parodoje eksponuojami 159 papuošalai, sukurti 61 menininko iš Šiaurės šalių – Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos. Taip pat rodomi menininkų grupės iš Estijos kūriniai.
Parodą atidarys Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Harald Tillberg,parodoskuratorius dr. Widar Halén, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, muzikuos džiazo pianistas Artūras Anušauskas.
Reklāma
16 val. parodą žiniasklaidai pristatys jos kuratorius –dr. Widar Halén.
W. Halén yraOslo Nacionalinio meno, architektūros ir dizaino muziejaus, Dizaino ir dekoratyvinio meno departamento direktorius,apsigynęs daktaro laipsnį Oksfordo universitete. Jis yra pripažintas Skandinaviškojo dizaino istorijos ir genezės guru. W. Halén daugelio monografijų autorius, parašęs per 100 mokslinių straipsnių Norvegijos ir tarptautinio meno žurnaluose, nuolat organizuoja parodas ir rengia katalogus. Taip pat Widar yra Šiaurės šalių dizaino istorijos forumo ir „Torsten ir Wanja Söderberg“ apdovanojimų komiteto narys, bei buvęs ICOM-ICDAD prezidentas.
Paroda „Iš šalčiausio krašto: Šiaurės šalių juvelyrika“ yra trijų Norvegijos institucijų – Nacionalinio dailės, architektūros ir dizaino muziejaus, Dailės ir amatų asociacijos bei Nacionalinės dailės akademijos Osle – bendradarbiavimo rezultatas. Prie parodos parengimo prisidėjo ir partneriai iš kitų Šiaurės šalių dizaino ir vaizduojamųjų menų muziejų, amatų asociacijų bei nacionalinių dailės ir dizaino mokymo institucijų.
Parodoje eksponuojami 159 papuošalai, sukurti 61 menininko iš Šiaurės šalių – Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos. Į ją taip pat specialiai pakviesti penki garbės svečiai bei menininkų grupė iš Estijos. Parodos tikslas – prisidėti prie Šiaurės juvelyrikos, kaip išraiškingo, nekontroliuojamo ir „kieto“ meno, įvaizdžio formavimo.
Nors juvelyrikos, kaip meno rūšies, pripažinimas bėgant metams padidėjo, ji vis dar yra mažai žinoma, o jos kolekcijų nepamatysime didžiuosiuose pasaulio meno muziejuose. Tačiau šalčiausiuose Europos kraštuose, Šiaurės šalyse, situacija yra priešinga – ten juvelyrika klesti ir yra eksponuojama visuose didesniuose muziejuose. Ši juvelyrika skiriasi nuo pusiau pramoninių ar komercinių papuošalų – studijų ar autorinės juvelyrikos. Jos vertę lemia ne medžiagos, iš kurių papuošalai padaryti, bet meninė išraiška ir turinys.
Šiaurės juvelyrika, kaip meno forma, yra gana naujas reiškinys, kilęs XX a. 9 dešimtmetyje. Jos šaknys siekia 7 ir 8 dešimtmečių JAV ir Europos avangardo kryptis, kurias meno istorikai vadina „naująja juvelyrika“.
XX a. 7 dešimtmetyje kilusi amerikietiška ir angliška nešiojamų papuošalų tradicija 9 dešimtmetyje buvo perimta Europoje. Juvelyrika tapo tarptautine, o į pirmą planą iškilo urbanizacija kartu su didelių miestų, tokių kaip Niujorkas, Londonas ar Tokijas, gyvenimo stiliumi. Miesto gyvenimas ir technologijos suformavo naujų formų ir medžiagų poreikį. Juvelyrikos dirbiniuose atsirado aliuminis, plastikas bei guma.
Naujoji juvelyrika rodė aiškų dėmesį žmogaus kūnui, kuris pradėjo vaidinti visiškai naują vaidmenį papuošalų kūrime. 10 dešimtmečio pradžioje dėmesio centre atsidūrė „kūno dizainas“ (kūno plastinė ir kosmetinė chirurgija), tuo pačiu metu išpopuliarėjo chirurginis plienas kartu su ilgaamžėmis medžiagomis, tokiomis kaip niobis ir titanas. Jos suteikė juvelyrikai naujas erdves, bet šios „aukštų technologijų“ medžiagos buvo aptarinėjamos ir kvestionuojamos. 10 dešimtmetyje taip pat iškilo nauja menininkų karta, kuri matė 8 dešimtmečio politines pasaulio problemas ir kuriai buvo svarbios jau pagamintos ir perdirbtos medžiagos. Papuošaluose įkūnijant objektus buvo siekiama juvelyrikai suteikti autonomiškumą. Juvelyrika pagaliau tapo istorijų pasakojimo ir turinio perteikimo būdu, sustiprindama ryšį tarp menininko, papuošalo nešiotojo ir žiūrovo.
Šiandien juvelyrika, kaip ir menas apskritai, atspindi gyvybiškai svarbias idėjas ir šiuolaikinius gyvenimo pokyčius. Ji yra nepaprastai įvairi: pradedant iš tradicinių medžiagų pagamintais papuošalais, baigiant šiukšlėmis, rastais daiktais, interaktyviomis ir skaitmeninėmis išraiškomis. Tačiau juvelyrikoje perteikiama mintis daugiausiai susijusi su medžiagomis, forma ir tapatybe. Daugelis Šiaurės juvelyrikos menininkų diskutuoja apie „tobulo kūno sindromą“, tvarumą, gamtą, lyčių klausimus, rasizmą, vietinius mitus ir stereotipus, taip pat ir apie dekoratyvumo bei estetikos problemas, nagrinėja kasdieninio gyvenimo įpročius ir asmeninius santykius.
Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Norvegijos Nacionalinis dailės, architektūros ir dizaino muziejus, Norvegijos dailės ir amatų asociacija, Nacionalinė dailės akademija Osle.
Parodos Vilniuje rėmėjai: Danijos ambasada Lietuvoje, Norvegijos ambasada Lietuvoje, Suomijos ambasada Lietuvoje, Švedijos ambasada Lietuvoje.
Informacija ir vaizdai internete – www.ldm.lt
Informaciją teikia parodos Vilniuje kuratorė – Gražina Gurnevičiūtė (mob. 8 679 33 279) ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas informacijos klausimais –Martynas Snieganas (tel. 8 5 212 22 11).
