Šaltinis: BalticTravelnews.com/Adac.de
Ledai, kurie Italijoje vadinami gelato, yra tarsi italų gyvenimo dalis. Kasmet kiekvienas italas suvalgo po devynis litrus ledų.
Jau Romos laikais imperatoriai įsakydavo iš Apeninų kalnų atgabenti ledų ir aromatizuoti jį ingveru, koriandru ar vaisių sultimis. Romėnų raštininkas Plinijus Vyresnysis užsimena apie ledo rūsius, kuriuose natūralus ledas ir sniegas buvo laikomas net karštuoju metu laiku. XIII amžiuje keliautojas Markas Polas iš Kinijos ir Artimųjų rytų į Veneciją atvežė ledų gamybos receptą, tačiau visuotino pripažinimo Europoje ledams dar reikėjo palaukti. Nėra žinoma, iš kur ledai pradėjo plisti po Europą. Dėl šios garbės vis dar varžosi Toskanos ir Sicilijos regionai. Pirmąją ledų krautuvėlę Paryžiuje XVII amžiuje atidarė vyriškis iš Sicilijos, todėl priimta manyti, kad europietiškų ledų gimtinė yra ugnikalniais garsėjantis Italijos kraštas.
Bet kuris, įėjęs į vieną iš Florencijos, Romos ar Palermo ledų krautuvėlių, apstulbsta nuo neįtikėtinos ledų įvairovės. Net patys ledų pavadinimai skamba saldžiai - Bacio, Malaga, Gianduia. Dar bent 99 įvairiausių kitų ledų rūšių galima rasti bet kurioje ledainėje. Akį traukia jazminų, cinamono, figų ar arbūzų ledai, su įvairiausio šokolado glaistais. Kasmet keičiasi ir ledų mados – vienus metus populiarūs vyno ledai, kitais – ledai su sūriu.
Ledų rūšys Italijoje pačios įvairiausios – sorbetto dalinai sušaldyti ledai, pagaminti iš vaisių sulčių (be pieno ir kiaušinių), burnoje tirpstantys spongato pezzi duri, cremolata ir kt.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
SKAITOMIAUSIOS ŽINIOS
