Lietuvos
turizmo departamentas skelbia, kad lietuviai keliauja vis dažniau. 2014 m. į
užsienį per kelionių agentūras keliavo 15,5 proc. daugiau turistų nei 2013 m.
Tačiau šalia pardavimų augimo pastebimas ir savotiškas „atsivalgymas“
kelionėmis, kuomet daug kas jau matyta, išbandyta, o patirti pirmo karto
jaudulį darosi vis sunkiau. Dėl kokių priežasčių net ir puikiausiai
suorganizuotos kelionės gali tiesiog nedžiuginti ir kaip nuo to apsisaugoti,
pasakoja daug metų su klientais tiesiogiai bendraujantis kelionių konsultantas
Andrius Paulionis. Kai kuriais atvejais jis rekomenduoja išmesti iš savo
kelionių bagažo fotoaparatus.
Reklāma
1 patarimas:
dalyvaukite savo atostogose!
Skamba
paradoksaliai, tačiau dažnai keliaudami mes darome ne tai, ko norime patys, o
tai, ko iš mūsų nori kiti. O tai automatiškai reiškia, kad mes nepatenkiname
savo poreikių, nes tiesiog didžiąją laiko dalį turime taikytis prie kitų ar
bendrų interesų. Ypač tai būdinga, kuomet keliaujama su didesne kompanija. „Pavyzdžiui,
jūs norite stabtelti ir apsipirkti, bet dauguma bendrakeleivių nesupranta „bereikalingo“
noro išlaidauti. Jūs norite paragauti vietos maisto, o likusi kompanija
Austrijos kalnuose, kur kepami tobuli šniceliai, ieško japoniškų sušių ir
panašiai“, - vardijo ilgametis kelionių agentūros „Baltic Tours“ kelionių
pardavimo vadovas A. Paulionis.
Ką daryti
tokiu atveju? „Arba tapkite aktyvesni ir pasistenkite kompanijai įsiūlyti ir
savas idėjas, arba tiesiog išmokite pamoką ir kitą sykį į kelionę vykite su mažesne
grupe ar net dviese, - patarė A. Paulionis. - Dar viena išeitis – dažniau
tiesiog atsiskirkite nuo draugų būrio ir daugiau laiko skirkite savo poreikiams,
kad ir kokie jie bebūtų, nes būtent juos patenkinti jūs trokštate per savo
atostogas. Net jei tai – akmenėlių „medžioklė“
paplūdimyje“.
2 patarimas:
atsikratykite fotoaparato
Dažnas
keliautojas visus lankytinus objektus, o vėliau – ir gražias gatves, namus ir
net patiekalus lėkštėje (iki jie galiausiai atvėsta) nori įamžinti savo
fotoaparato atmintyje: ne savojoje, o fotoaparato! Dažnai to tikslas – užfiksuoti, turėti
kelionę bent fotoaparate tam, kad jos vaizdais būtų galima grožėtis vėliau (tik
kažin ar tam atsiras laiko?) ar parodyti juos kitiems. Rezultatas – atminties
kortelė pilna, bet į žmogaus pojūčius taip ir neįsirašė nei vaizdai, nei skoniai,
nei kvapai. Nes juk per visą kelionę blaškytasi, visi potyriai nuolat buvo
pertraukiami minties apie fotografavimą ir paties fotografavimo.
„Keliaujant
patarčiau prisiminti, kad kelionė yra skirta ne materialiems įspūdžiams kaupti.
Paeksperimentuokite: išgyvenkite bent vieną kelionę be fotoaparato. Pakeiskite
patį aplinkos matymo, buvimo joje būdą, kuomet, užuot nuolat blaškęsi tarp
akies ir „akies“, tiesiog atsipalaiduosite ir stebėsite jus jaudinančius ar
įdomius dalykus, jūsų rankos bus laisvos, fotoaparato svorio nebeslegiami
pečiai – lengvesni, nereiks vargti nuolat nuimant ir uždedant objektyvo
dangtelį ar šiaip bijoti brangų daiktą pamesti, pripilti į jį smėlio ar vandens,
- pasakojo A. Paulionis. - Žodžiu tiesiog atsipalaiduosite, ir... gal
pamatysite giliau jei žvilgsnis virs ilgu brūkšniu, o ne trumpais punktyrais,
gal įsijungs, sustiprės kiti potyriai: lietimas, uoslė, skonis, klausa?
Paradoksas, tačiau būtent per keliones itin vertinamas daiktas – fotoaparatas –
dažnai tiesiog įsiterpia tarp jūsų ir kelionės ir atbukina pojūčius. “
3 patarimas:
pakeiskite keliavimo rutinas
Kelionės nedžiugina
kai virsta monotoniškos. O kad taip nebūtų, pvz., jei nuolat keliaujate po
Europą, ryžkitės kelionei į tolimesnę egzotišką šalį. Jei dažniausiai renkatės
pažintines keliones, kitą kartą užsisakykite poilsinę. Jei visada keliaujate savarankiškai,
imkite ir išskriskite su agentūra.
„Pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija
- itin populiaru pažintines keliones derinti su poilsiu gamtoje ir tada vėl
sugrįžti prie pažinimo. Visiems, kam tai rekomendavau, patiko. Tarp mano mėgstamiausių
maršrutų - Norvegija-Švedija-Danija. Galima pamatyti ir miesto, ir nepaliestos
gamtos“, - sakė kelionių konsultantas.
Beje,
keliavimas per agentūrą žmogui padeda atšviežinti pojūčius ir dar vienu aspektu
– žmogus išvyksta atostogų ne taip išvargęs, nes patiria mažiau pasiruošimo
kelionei vargų. „Ir vėlgi – kad ir kai paradoksaliai beskambėtų, bet į
atostogas reikia vykti joms nusiteikus, atsipalaidavus ir iš anksto sulėtinus
tempą. Tam, kad neįšoktumėte į atostogų žemę teberašydami darbinius laiškus
savo telefonuose ar besistengiantys viską padaryti kuo greičiau, su „nėra
laiko“ jausmu, - komentavo „Baltic Tours“ atstovas. – Nesugebėjimas net ir per
atostogas atsiplėšti nuo darbo ar nemokėjimas „stabdyti arklių“ kai ilsimasi atostogas
apkartina. Nes tada net ir gražiausia palmėmis apaugusi balto smėlio sala
nedžiugins, joje bus nuobodu – joje tiesiog nebus ką veikti“!
4 patarimas:
išlaukite savo atostogų.
Kelionės
nebedžiugina ir tuomet, kai tampame nuo jų sotūs, tad vienas iš patarimų – tiesiog
pailsėti nuo... atostogų. Pasak A. Paulionio, viskas, kas tampa lengvai
prieinama, gaunama, žmogui pasidaro nebeįdomu. Todėl jis rekomenduoja susiplanuoti
tokią kelionę, kuriai, galbūt, reikės ilgiau taupyti, kuriai reikia ypatingai
pasiruošti, pvz., fiziškai ar morališkai, o gal pavargti su vizomis, o gal -
pasikankinti su skiepais ir panašiai: „Nes mus natūraliai labiau džiugina tai,
ką gauti sunkiau. Nes iš pačių miške prisirinktų grybų mes pasigaminsime
gardesnį patiekalą nei iš parduotuvėje pirktų šampinjonų“.
5 patarimas:
rūpinkitės darbadieniais.
„Skambės
prieštaringai, bet mūsų atostogos labai priklauso nuo to, kaip jaučiamės
paprastomis dienomis, savaitgaliais. Faktas, jog gyvenimu besidžiaugiantis,
besimėgaujantis žmogus ir iš savo atostogų parsiveš padoraus dydžio įspūdžių
kuprinę, o tas, kuriam visur viskas blogai, kažin ar liks patenkintas ir
svetimais paplūdimiais“, - sakė A. Paulionis.
Keliautojams
jis rekomendavo daugiau dėmesio skirti žmonėms: „Nes jei jau viską gyvenime
matėte, nors tai niekaip negali būti objektyvi tiesa, tai kiekvienas žmogus yra
unikalus pasaulis. Kitas žmogus gali ne tik pasidalinti savo patirtimi, bet ir
jumyse pačiuose pažadinti kažką dar nepabudusį, kažką neatrasta. Pagaliau ar ne
toks yra kiekvienos kelionės tikslas: kažką atrasti ne supančioje aplinkoje, o
pačiame savyje“?