Nepaprastos kapinės Čekijoje

10.11.2020 20:28 | Čekija

Foto: CzechTourism

Autorius: CzechTourism
Šaltinis: CzechTourism

Lapkritis susijęs su mirusiųjų atminimu ir kapinių lankymu. Pristatome įdomias, mažiau žinomas Čekijos kapines, kuriose slepiasi legendos ir tamsios paslaptys.

Bohnicės kapinės, įsikūrusios psichiatrijos ligoninės teritorijoje, laikomos viena siaubingiausių vietų Prahoje. XX amžiaus pradžioje kapinės tapo ligoninės pacientų, kuriais niekas nesidomėjo, amžinojo atilsio vieta. Vėliau čia taip pat buvo palaidota daug žudikų ir nusikaltėlių. Dėl jų neramių likimų ir daugybės drastiškų metodų, anksčiau taikytų psichinėms ligoms gydyti, kapinėse jaučiama itin neigiama energija.

Reklāma

Įdomios yra taip pat Velharticės miestelio kapinės (pietvakarių Čekijoje) ir Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Viena iš vietinių legendų pasakoja apie jauną merginą, paaukotą satanistiškų apeigų metu, bei apie mirusiųjų atgaivinimo bandymus. Ši istorija įkvėpė čekų rašytoją Karelį Jaromirą Erbeną (Karel Jaromír Erben) parašyti siaubo pasakojimą „Svatební košile“ („Vestuviniai marškinėliai”).

Netoli Kunštato rūmų (40 km į šiaurę nuo Brno) įsikūrusios seniausios Europoje ir vienintelės Čekijoje šunų kapinaitės. XIX a. pabaigoje jas įkūrė tuometiniai rūmų savininkai. Kapinaitėse yra 16 antkapių, o ant 12 iš jų galite perskaityti palaidoto šuns vardą ir mirties datą. Seniausias kapas, datuojamas 1890 m., priklauso šuniui vardu Lux. Šunų kapinės yra priešais rūmų vartus ir yra atviros ištisus metus.

Žemutinės kapinės Ždiare prie Sazavos (Vysočinos krašte) yra paskutinės Čekijos šmėklos amžinojo atilsio vieta. Jos istorija minima miesto kronikose iš XIX a. pabaigos. Vienas iš kapų priklauso negailestingam Ždiaro dvaro valdytojui Aloizui Ulrichui (Alois Ulrich), kuris garsėjo žiaurumu savo pavaldinių atžvilgiu. Jie nepatyrė ramybės net po Urlicho mirties 1817 m., nes juos persekiojo jo vaiduoklis. Todėl jie kreipėsi pagalbos į budelį iš Jihlavos, kuris liepė atidaryti piktojo valdytojo kapą. Visų nuostabai, jo kūne nebuvo jokių puvimo ženklų. Budelis nukirto jam galvą ir užpilstė kūną kalkėmis. Nuo to laiko Ulricho šmėkla nustojo baidyti vietinius gyventojus.