Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus ir laikinosios sostinės gyventojams rengia staigmeną – elektrinį greitaeigį dviejų aukštų traukinį, nuo vieno miesto iki kito miestų švilpsiantį 160 km/val. greičiu. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius tikino, kad Vilnių kauniečiai galės pasiekti per 45 min. Tiek pat laiko trunka rytinė spaudos apžvalga. Modernusis traukinys išvystys kur kas didesnį greitį nei važinėjantieji dabar. Šiuo metu visi „Lietuvos geležinkelių“ traukiniai gali važiuoti ne greičiau kaip 120 km/val.
„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo direkcijos direktorius Albinas Ragauskis pridūrė, kad šio elektrinio traukinio greitis toli gražu nėra didžiausias Europoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Ispanijoje, kur bėgiai modernesni, siauresni, elektriniai traukiniai važiuoja ir 300 km/val. Su tokiu traukinuku iš Vilniaus nuvykti iki Klaipėdos pakaktų valandos. Pasaulyje užfiksuotas elektrinio traukinio greičio rekordas – net 500 km/val.
Pirmą Čekijoje pagamintą greitaeigį traukinį geležinkelininkai žada paleisti jau šių metų rugsėjį, o antrą – gruodį. Metų pabaigoje vienas jų išjudės iš Vilniaus į Kauną, kitas tuo pačiu metu – priešinga kryptimi. Kadangi iš pradžių jų bus tik du, šie traukinukai važiuos tik piko metu ir tik penktadieniais, kai yra daugiausia keleivių. Vienu metu dviaukščiame traukinyje tilps per 300 keleivių. Antra tiek galės stovėti.
Pasak A.Ragauskio, kitu laiku traukinių paleisti nėra prasmės, mat būtina supažindinti keleivius su naujove ir jos teikiamais patogumais. Kaip vieną didžiausių pranašumų geležinkelininkai įvardija laiką. Esą traukiniu piko metu bus galima nukakti nuo Vilniaus iki Kauno geležinkelio stoties net dukart greičiau nei automobiliu. Kelionę turėtų praskaidrinti ir modernūs vagonai, šiuolaikiški tualetai ir galimybė įsijungti kompiuterį, gurkšnoti karštą kavą. Tai ypač aktualu žmonėms, gyvenantiems Kaune, o dirbantiems Vilniuje, arba atvirkščiai.
Iš keturių modernių vaakuminių tualetų du bus pritaikyti žmonėms, turintiems negalią. Taip pat bus pasirūpinta, kad neįgalūs gyventojai galėtų lengviau patekti į vagonus. Mat traukinyje iš abiejų pusių bus įrengti įvažiavimo tilteliai gyventojams, judantiems ratukais. Tai aktualu ir mamoms, vežimėliuose vežančioms kūdikius. Taip pat numatyta galimybė keleiviams traukiniu vežtis dviračius, vežimėlius ir didesnį bagažą.
„Aš pats dažnai automobiliu važiuoju iš Kauno į Vilnių. Todėl, kai bus galimybė, aš geriau sėsiu į traukinuką, paskaitysiu laikraštį“, – tikino A.Ragauskis.
Pasak A.Ragauskio, už pirmuosius reisus elektriniu traukiniu gyventojams neteks mokėti brangiau. Tai lemia dvi priežastys. Pirmiausia, įmonė siekia supažindinti keleivius su naujove, antra – traukinių bus tik du. Be to, juos bus privalu kaskart tikrinti, todėl iš pradžių bus neįmanoma prognozuoti, kuriuo reisu važiuos modernusis traukinys.
Pašnekovo tikinimu, dviejų traukinių „Lietuvos geležinkeliams“ ateityje bus mažai. Atsižvelgiant į gedimo ir būtinosios apžiūros veiksnį reikia mažiausiai dar vieno pavaduojančio traukinio. Todėl šiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ su bendrove „Škoda“ ketina pasirašyti sutartį dėl dar dviejų greitaeigių traukinių. Jie Lietuvos bėgiais turėtų dundėti jau 2009 m. pabaigoje.
Vieno tokio traukinio kaina stulbinama – 30 mln. litų. Du pirmuosius traukinius savo lėšomis perka „Lietuvos geležinkeliai“. Už kitus du mokės ir Europos Sąjunga. Pastaroji padengs pusę visų reikalingų lėšų.
A.Ragauskis prasitarė, kad ateityje, po trejų ketverių metų, planuojama greitaeigį šiluminį traukinį paleisti ir Vilniaus–Klaipėdos maršrutu.
Susisiekimo ministras A.Butkevičius įsitikinęs, kad greitaeigis traukinys iš dalies išspręstų miestuose esančias spūstis ir sumažintų karo keliuose aukų skaičių. Esą moderni ir greita transporto priemonė viliotų automobilį iškeisti į kelionę traukiniu.
„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo direkcijos direktorius įsitikinęs, kad norint suvilioti vairuotojus naudotis traukiniu būtina šalia geležinkelio stočių įrengti erdvias aikšteles automobiliams. Atvykęs automobiliu gyventojas jį galėtų palikti aikštelėje, persėsti į traukinį ir dundėti į darbą. Vėliau grįžusiam nereikėtų stypsoti stotyje ir laukti autobuso. Jis galėtų sėsti į nuosavą transporto priemonę ir važiuoti ilsėtis į namus.
„Galima uždengti visą peroną. Virš jo susidarytų 4 ha ploto patalpa, kurioje galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Toks projektas įgyvendintas Lenkijoje, Krokuvoje. Tačiau tai – savivaldybės uždavinys“, – tikino A.Ragauskis.
Daugiau nei penkerius metus dvimiesčio idėją puoselėjančios Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės į greitaeigio traukinio projektą dar neįsigilino. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas patvirtino, kad automobilių aikštelės statybos prie geležinkelio stoties nenumatytos. Tačiau valdininkas įsitikinęs, kad projektas vertas dėmesio.
„Labai įdomus projektas. Reikia tik pasidomėti, kiek darbuotojų važinėja iš Kauno į Vilnių, apskaičiuoti projekto kaštus ir ieškoti finansavimo šaltinių. Jeigu Miesto plėtros departamento specialistai projektą įvertins teigiamai, mes jo imsimės“, – pažadėjo G.Paluckas.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
Top Offers
