Ten, kur auga ir palmės, ir pušys: kelionė į smėlio spalvos ir ramybės salą – Menorką

Ten, kur auga ir palmės, ir pušys: kelionė į smėlio spalvos ir ramybės salą – Menorką

Stulbinančiu grožiu pasižyminti Ispanijos sala – Menorka – keliautojams vis dar skamba egzotiškai. Ši Balearų salynui priklausanti žydro vandens pakrantė – tik dar vienas įrodymas, kad nepamirštamų vaizdų paieškos gali prasidėti visai arti.

 

Visai neseniai iš Balearų salyno grįžusi „Baltic Tours“ komandos narė Ilona Morozaitė pasakoja, jog Menorkos sala gali tapti tikru atradimu ieškantiems, kur praleisti ramias atostogas. „Čia visada tylu ir galima ramiai grožėtis apylinkėmis, o Menorkos paplūdimiai nusidažę net keturiomis skirtingomis spalvomis – balta, raudona, pilka bei juoda, taip pat – uolėtos pakrantės atsiveriančioms panoramoms suteikia papildomo grožio – gali stebėti visur aplink besitęsiantį vandenį pro akmenyje susiformavusį tarpą.“

 

Ramybė, nevirstanti nuoboduliu

 

Paklausus, ar tokio tipo poilsis po kelių dienų netampa per daug nuobodus, keliautoja drąsina, kad be didelio nudizmo toleravimo ją sudomino ir daug kitų dalykų. „Pirmoji ir labiausiai įsiminusi ekskursija vos atvykus į šią salą buvo kelionė į karvių fermą. Vietiniai gyventojai čia gamina daug sūrio – ragavome jį pagamintą įvairiais būdais ir pavidalais, degustavome su vietinės gamybos gėrimais“, – įspūdžiais dalinasi Ilona ir prideda įdomų faktą, kad Menorkoje karvių gyvena net 14 tūkstančių ir tai yra vos dvigubai mažiau nei žmonių.

 

„Vėliau kilome į aukščiausią salos tašką, iš kurio atsiveria plati salos panorama, kurios horizonte galima išvysti ir Maljorką. Kalno viršūnėje stovi bažnyčia, kurioje gyvena trys vienuolės iš Kolumbijos, jos niekam nesirodo, tačiau puošia vietovę savo užaugintomis gėlėmis. Būtent Menorkos gamtą verta pamatyti dėl dar vieno išskirtinio dalyko – čia kartu auga ir palmės, ir pušys. Tokie mišrūs miškai mano lietuviškai akiai atrodė labai įspūdingai.“

 

Išskirtinai draugiška kultūra ir asmeninis dėmesys

 

„Baltic Tours“ komandos narė sako, kad Ispanijoje, be žvaigždžių stebėjimo iš nuostabaus grožio paplūdimio, turėsite galimybę pažinti išskirtinai draugišką kultūrą.

 

„Mačiau, kaip šalia manęs viešajame transporte keliavusi mergina sugebėjo pamesti savo lagaminą ir, suprasdama, kad jau nieko nepakeis, iš to juokėsi nei kiek ne mažiau nei aš pati. Taip pat – vos atsisėdus pavakarieniauti paplūdimio bare, vyras, prisistatęs vietos savininku, mus pavaišino vietinės gamybos gėrimu, kadangi kątik žiūrėjo futbolo varžybas ir jose laimėjo jo palaikyta komanda.“

 

Menorkos žmonės įkvepia asmeninėms revoliucijoms

 

Ilona pasakoja, kad kelionėje sutiko ir dar daugiau ją maloniai nustebinusių žmonių, o viena iš girdėtų istorijų ją įkvėpė ir asmeniškai.

 

„Sutikau tris moteris, kurios pėsčiomis vos per 8 dienas paplūdimiais apkeliavo visą Menorkos salą. Jaunatviško idealizmo vedama paklausiau, kiek joms buvo metų, kai jos tai padarė. Viena iš tų moterų tik nusijuokė, kad jai itin pasisekė, nes kelionės metu jai buvo beveik 40 metų, o jos pakeleivėms – vienai 11 metų mažiau, o kitai – 11 metų daugiau. Viena visada norėjo ilsėtis, o kita – eiti toliau,“ – pasakodama šypsenos nesulaikė Ilona.

 

Joninės saloje  – viena didžiausių metų švenčių

 

Keliautoja Ilona pataria: jeigu atsibodo švęsti Jono vardo dieną Lietuvoje, būtinai skriskite į Menorką. Tiesa, čia ji vadinasi „Sant Juan“ diena. Birželio 23-iosios dieną Menorkoje vyksta tikrų tikriausia fiesta, patys vietiniai sako, kad šiai šventei paaukoja net 3 ar 4 paras! Gatvėse šurmuliuoja ir turistai, ir čia gyvenantys žmonės, visur groja muzika, degustuojamas ispaniškas maistas, vyksta šokiai.

 

Saulėtoje laimingų žmonių šalyje skambėjo lietuviška muzika

 

Paskutinį įspūdį iš atostogų keliautoja įvardino su itin didele nostalgija: „Mano gyvenime didelę dalį užima muzika, todėl fortepijonas viešbutyje, kuriame gyvenau, buvo viskas, ko man reikėjo. Paskutinę naktį aš ir mano kelionės draugai sėdėjome vestibiulyje, pro langą, net ir sutemus, veržėsi šiluma, aš grojau ir improvizavau lietuviškai, o manęs paklausyti pradėjo rinktis ir kiti tuo metu viešbutyje gyvenę žmonės. Vėliau mes atradome bendrų, visiems žinomų dainų ir dar dabar jas išgirdusi mintimis grįžtu į saulėtą laimingų žmonių šalį. Niekada negalvojau, kad man, visada ieškančiai smagių ir jaunimui skirtų atostogų kurortų, gali patikti tokia atmosfera“, – pasakoja Ilona ir prideda, kad salos ramybė tikrai nėra apibūdinama žodžiais – reikia nuskristi ir pajusti pačiam.

 

 

KOMENTARAS

(vardas) rezultatas?


 

Apie mus | Kontaktai | Autorinės teisės | Darbo pasiūlumai | Partneriams
All rights reserved © 2002 - 2019 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2019 1st-studio.com

 
Total Timed::0.40855598sec.