Ne paslaptis, kad svečiai iš Baltarusijos
ir Rusijos sudaro nemažą dalį Lietuvos sveikatinimo įstaigų klientų. Tačiau vis
dažniau mūsų kraštą atranda ir ieškantys kokybiškų medicinos paslaugų. Nors
Rytų šalių atstovai kol kas sudaro tik apie 5-10%
medicinos
įstaigų klientų (sveikatinimo įstaigose – 25-30%), vertinama,
kad potencialas – didžiulis. Ir ne tik iš kaimyninių, bet ir iš toliau esančių
šalių – pavyzdžiui, Azerbaidžano ar Kazachstano.
Reklāma
Esame
patrauklūs
Pasak Lietuvos medicinos turizmo
klasterio vykdančiojo direktoriaus Gražvydo Morkaus, atvykstantieji iš Rytų
Lietuvą renkasi tiek dėl sveikatos paslaugų kokybės, tiek ir dėl kainos. „Pavyzdžiui,
Kaliningrade kokybiškų medicinos paslaugų nėra daug, o štai Rusijos
didžiuosiuose miestuose ar Baltarusijoje panašaus lygio paslaugos kainuoja
gerokai daugiau“, – sako specialistas.
Panašiai mano ir „Northway“
medicinos ir chirurgijos centro generalinė direktorė Diana Bumelytė. „Lietuva
Rytuose istoriškai siejama su vakarietiška kokybe, išskirtiniu aptarnavimu. Mes
mokame rusų kalbą, suprantame pacientų iš Rytų mentalitetą, tad galime
pasiūlyti jų poreikius atitinkantį aptarnavimą, kurio šie pacientai neretai
pasigenda kitose Europos šalyse“, – patirtimi dalijasi vadovė.
Vertinami Rytų potencialą, pašnekovai
skaičiuoja, kad daugiausiai medicinos turistų atvyksta iš Kaliningrado,
Baltarusijos, taip pat Maskvos ir Sankt Peterburgo. Be to, stabiliai auga
atvykstančių iš Azerbaidžano bei Kazachstano srautai. Teigiama, kad šie
klientai – reiklesni, tačiau ir pinigų mūsų šalyje išleidžia daugiau. Dar viena
svarbi, lojalumu pasižyminti, klientų grupė – Vokietijoje gyvenantys
rusakalbiai.
„Dėl geopolitinės įtampos, neigiamo
informacinio fono, galiausiai nusilpusių Rusijos ir Baltarusijos rublių, sveikatos
turistų, kaip, beje, ir atvykstančių kitais tikslais, sumažėjo iš Kaliningrado
ir Baltarusijos. Tuo tarpu srautai iš ekonomiškai stipresnių Maskvos ar Sankt Peterburgo
beveik nepatiko. O štai turistų skaičius iš Azerbaidžano ir Kazachstano
stabiliai auga – jie geopolitiniams ir ekonominiams faktoriams mažiau jautrūs“,
– aiškina Gražvydas Morkus.
Išleidžia
tūkstančius
Tiek medicinos, tiek sveikatinimo
paslaugomis pasinaudoti atvykę turistai dažniausiai Lietuvoje būna 1-2
savaites. Abi grupes vienija tai, kad jie lanko įvairias šalies vietas, leidžia
pinigus parduotuvėse, restoranuose, naudojasi įvairiomis paslaugomis. Dažnas
atvyksta su šeima, tad ir pinigų mūsų šalyje palieka atitinkamai daugiau.
„Dviems savaitėms į sanatoriją
atvykęs klientas vien už nakvynę, maitinimą ir sveikatos procedūras sumoka vidutiniškai
700-800 eurų. Mūsų vertinimu, važiuodami į ekskursijas, lankydamiesi prekybos
centruose, pramogaudami, turistai iš Rytų išleidžia dar panašiai tiek“, – ekonominę
sveikatos turizmo naudą skaičiuoja „Eglės“ sanatorijos rinkodaros ir pardavimų
direktorius Edgaras Briedys ir atkreipia dėmesį, kad medicinos paslaugos – dar
brangesnės.
Žinoma, dėl pasiturinčių klientų
iš Rytų konkuruoja daugelis. Gražvydo Morkaus teigimu, daugiausiai varžomasi su
Vokietija ir Izraeliu, aktyviai į šią rinką žengia ir bulgarai, vengrai,
slovėnai bei čekai. Visgi, konkurencinių privalumų turime: nuo seno Rytuose esame
žinomi savo sveikatinimo paslaugų infrastruktūra, be to, galime pasiūlyti
išskirtinę ramybę – vykstantiems gydytis ar ilsėtis tai itin svarbu.
„Esu ne kartą girdėjęs į Vilnių atvykusius Maskvos ar Sankt Peterburgo
gyventojus sakant „kaip čia pas jus tylu!” Akivaizdu, kad Druskininkuose,
Birštone ar Palangoje šis pojūtis dar stipresnis. Manau, kad tai vienas iš
aspektų, kuriuo drąsiai galime konkuruoti su Vokietijos ir kitų šalių
didmiesčiais, siūlančiais medicinos paslaugas“, – pasakoja klasterio atstovas.
Stringantys
sprendimai
Visgi, norint geriau išnaudoti
Rytuose slypintį atvykstamojo medicinos turizmo potencialą, būtina išspręsti ir
tam tikras problemas. Vienos didžiausių jų – komplikuota vizų išdavimo tvarka
bei „valdininkų stalčiuose užsigulėjęs“ medicininių vizų, kurias turi ne viena
Europos Sąjungos šalis, įskaitant ir mūsų artimiausius kaimynus, įteisinimo
projektas.
„Medicinos turistas – pasiturintis
žmogus, pripratęs klausimus spręsti operatyviai, gauti kokybišką aptarnavimą. Deja,
vizų išdavimo srityje mums reikia gerokai pasitempti: pradedant tuo, kad
daugiau kaip 2 metus nesugebama priimti sprendimo dėl
medicininių vizų įteisinimo ir baigiant vietomis griežtinama vizų išdavimo
tvarka. Pavyzdžiui, anksčiau Azerbaidžane pasirūpinti vizos išdavimu galėdavo
turizmo agentūra, dabar pildyti prašymus, vežioti dokumentus privalo žmogus
asmeniškai“, – stebisi Gražvydas Morkus.
Jis sako, kad vis dažnesni tampa atvejai,
kai Lietuvoje sveikatos paslaugomis nusprendę pasinaudoti Rytų šalių piliečiai vizų
klausimą daug lengviau susitvarko Estijos ar Latvijos ambasadose. Deja, tai
neprisideda prie teigiamo mūsų šalies įvaizdžio – lankstumas ir paslaugumas
turizmo srityje yra itin svarbu.
Žvilgsnis
į ateitį
Yra ir kitų faktorių, kurie
neleidžia maksimaliai išnaudoti sveikatos turizmo potencialo. Pavyzdžiui, nėra
tiesioginių skrydžių į Lietuvą iš Azerbaidžiano bei Kazachstano, jau kelis
metus tik kalbomis lieka planai dėl reiso iš Minsko į Palangą. Visgi,
sveikatinimo ir medicinos paslaugas teikiančios įmonės nusiteikusios
optimistiškai.
„Tinkama infrastruktūra, kokybiškos
paslaugos – tai mes turime, tačiau dar nesame pakankamai žinomi kaip sveikatos
turizmo šalis“, – sako Edgaras Briedys. Jo teigimu, Lietuvos pristatymo darbą
dažnai atlieka pačios medicinos ir sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės, o
patenkinti klientai tampa puikia reklama ne tik joms, bet ir visai šaliai.
Pasak Lietuvos medicinos turizmo
klasterio atstovo, turint ribotą laiko ir pinigų kiekį, dirbti su Rytų šalimis
yra logiškas pasirinkimas. Visų pirma dėl to, kad Vakarų šalyse dar neretai
tenka aiškinti, kas ta Lietuva bei įrodyti, kad medicinos paslaugų kokybė bei
specialistų kvalifikacija čia nenusileidžia Europos standartams. Tuo tarpu
dirbant su Rytų rinka, šis iššūkis atkrenta.
„Žinoma, pasikeitusi geopolitinė
situacija ir atsiradusi įtampa, galiausiai ekonominės priežastys kol kas
neleido pasiekti visų užsibrėžtų tikslų. Tačiau šie veiksniai turėjo įtakos
visam atvykstamojo turizmo sektoriui, ir ne tik Lietuvoje. Skaičiuojama, kad,
pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį rusų turistų skaičius Europoje krito apie
30%. Visgi, nusistovėjus rublio
kursui, situacija jau gerėja“, – pasakoja Gražvydas Morkus.
Anot jo, medicinos, sveikatinimo
ir turizmo paslaugas teikiančių įstaigų kooperacija yra itin reikšmingas
faktorius, siekiant sėkmingai konkuruoti globalioje sveikatos paslaugų rinkoje.
Žinoma, valstybės parama šalinant biurokratines kliūtis – ne mažiau svarbi: juk
atvykusių sveikatos turistų išlaidos tampa šalies biudžeto pajamomis.
Top Offers
