Visiškai persiorientuoti į Vakarus, ar, vertinant
įdirbį bei gebėjimą suprasti kaimynų mentalitetą, dar skirti resursų ir Rytų
kryptimi? Tokius klausimus, analizuodami ne tik ekonominius bei finansinius
rodiklius, bet ir nuotaikas kaimyninėse šalyse, kelia daugelio verslų atstovai.
Turizmo sektorius – ne išimtis.
Reklāma
Abejomis kryptimis intensyviai dirbančio Lietuvos
medicinos turizmo klasterio atstovai įsitikinę, kad dar neišnaudoto potencialo paslaugų
eksportui yra tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose. Tai jie žada pagrįsti ir kitą ketvirtadienį,
rugsėjo 3 d., Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Medicinos
turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto proveržio kryptis“.
„Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad
antrąjį šių metų ketvirtį ženkliau nei šalies vidurkis (4,8%) išaugo svečių
skaičius kurortuose – Birštone (15,8%) ir Druskininkuose (8,6%). Manau, kad
viena pagrindinių to priežasčių – visame pasaulyje didėjanti sveikatos turizmo
paslaugų paklausa“,- sako Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovas
Gražvydas Morkus.
Net ir sumažėjus svečių iš Rusijos ir Baltarusijos,
jų į Lietuvą atvežamų pinigų skaičius – vis dar įspūdingas. Nepaisant to, kad pirmąjį
šių metų ketvirtį rusai ir baltarusiai Lietuvoje išleido ~14% mažiau nei tuo
pačiu laikotarpiu pernai, pajamos iš Rusijos bei Baltarusijos turistų (86,5
mln. eurų š.m. I kv.) vis dar didesnės nei iš likusių penkiolikos svarbiausių
Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų (82,5 mln. eurų š.m. I kv.).
Pasak Gražvydo Morkaus, paslaugų eksportas Rytų
kryptimi yra geresnėje situacijoje nei prekių eksportas ir dėl pastarajam
taikomų įvairių Rusijos sankcijų. „Manau, kad galimybių pritraukti turistų iš
Rytų vis dar turime ne mažiau nei iš Vakarų. Žinoma, reikia taikyti skirtingas
šalies ir paslaugų pristatymo strategijas, daugiau dėmesio skirti asmeniniams
kontaktams bei ilgalaikio ryšio užmezgimui“,- įsitikinęs ekspertas.
Norint užkariauti užsienio rinkas, dažnai tenka
suvienyti kelių įmonių pajėgas. Tačiau ir finansinę naudą, pavyzdžiui, iš į
Lietuvą atvykstančių sveikatos turistų, gauna įvairūs sektoriai – nuo medicinos
bei sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų ir kelionių agentūrų iki
viešbučių, restoranų ir laisvalaikio bei prekybos centrų. Valstybės biudžetas
taip pat pilnėja.
„Vertindami Lietuvos iškirtinumą ir galimybes
pasaulinėje sveikatos turizmo rinkoje, siūlome paslaugų eksporto potencialo
ieškoti būtent šioje srityje. Žinoma, tam reikia ne tik glaudesnio skirtingų
sektorių verslo įmonių bendradarbiavimo, bet ir valstybės palaikymo aukščiausiu
lygmeniu. Tad labai džiaugiamės, kad jau kitą savaitę turėsime puikią progą
dialogui tarptautinės konferencijos metu“,- teigia Gražvydas Morkus.
Šiame, nemokamame, renginyje dalyvaus ir garbūs svečiai
iš užsienio: Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė Renee-Marie
Stephano bei sveikatos turizmo ekspertas ir leidinių šia tema autorius Dr.
Prem. Jie atskleis pasaulines medicinos turizmo tendencijas ir galimybes
Lietuvai. Konferencijoje bus diskutuojama ir kitomis aktualiomis temomis – nuo
turizmo paslaugų eksporto potencialo ir rinkų krypčių iki Lietuvos įvaizdžio
pasaulyje.
„Nuoširdžiai tikiu, kad pasaulinio lygio ekspertų
įžvalgos bei turiningos diskusijos su valdžios institucijų atstovais gali tapti
puikiu akstinu ne vieną dešimtį tūkstančių žmonių įdarbinančioms šalies
medicinos, sveikatingumo paslaugų ir turizmo įmonėms. Juk ruduo tinkamas metas
ne tik viščiukus skaičiuoti, bet ir ambicingus kitų metų planus rengti. Ypač,
turint minty, kad artėja naujasis ES paramos laikotarpis”,- apibendrina
klasterio vadovas.
Konferencijos
programa ir registracija: www.litcare.com
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
Populārakie piedāvājumi
