Istoriko Adolfo Šapokos raštų pristatymas šiauliuose

13.11.2014 06:00 | Lietuva

Autorius: www.ausrosmuziejus.lt
Šaltinis: www.ausrosmuziejus.lt

2014 m. lapkričio 14 d., penktadienį, 17.30 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Adolfo Šapokos knygos „Raštai. T. IV: mokslinė korespondencija“ sutiktuvės. Dalyvaus Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Valdas Selenis (rengėjas) ir redakcinės kolegijos narys dr. Robertas Jurgaitis. Renginys nemokamas.

Reklāma

Adolfas Šapoka (1906–1961) yra vienas iš populiariausių XX amžiaus Lietuvos istorikų. Jo atminimas įamžintas įvairiomis formomis, tačiau bene geriausias būdas įprasminti istoriko palikimą – publikuoti jo raštus. Iki šiol tik nedaugelis lietuvių istorikų sulaukė tokio dėmesio (išleisti Simono Daukanto, Konstantino Avižonio, Zenono Ivinskio ir Jono Puzino raštai). Lietuvos edukologijos universitete įgyvendinamas A. Šapokos „Raštų“ leidybos projektas. 2008 m. išleistas antrasis šių raštų tomas (pirmasis serijos leidinys), pristatantis anksčiau nepublikuotą A. Šapokos disertaciją „Lietuva Reformų Seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“ (parengė Robertas Jurgaitis ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė). 2013 m. išleistas pirmasis raštų tomas, skirtas A. Šapokos Vilniaus istorijos tyrinėjimams (parengė Aivas Ragauskas). Šiuo metu parengtas ir trečiasis tomas, kurį sudarys A. Šapokos disertacija „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos“ ir jo habilitacinis darbas „1655 m. Kėdainių sutartis, arba Švedai Lietuvoje 1655–1656 metais“.

Ketvirtąjį „Raštų“ tomą parengė dr. Valdas Selenis – Lietuvos edukologijos universiteto lektorius, istorikas, besidomintis Lietuvos XX a. pirmos pusės kultūros ir istoriografijos istorija, paskelbęs įvairių publikacijų apie A. Šapoką ir kitus jo amžininkus istorikus. Knygoje „Raštai. T. IV: mokslinė korespondencija“ publikuojamą A. Šapokos mokslinę korespondenciją sudaro 76 laiškai, rašyti trisdešimt metų nuo 1931 m. sausio 25 d. iki 1961 m. vasario 26 d., likus kiek daugiau nei savaitei iki istoriko mirties (mirė kovo 9 d.). Laiškai saugomi Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyve, Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga, JAV), Kanados lietuvių archyve-muziejuje (Torontas). Korespondencija apima beveik visą A. Šapokos profesionalaus istoriko mokslinės veiklos laikotarpį ir atspindi svarbiausius jos aspektus.

Galima sakyti, kad „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje istoriko raštų knyga pristatoma neatsitiktinai. Kai 1933 m. „Aušros“ muziejus rengėsi 1863 metų sukilimo 70-mečiui skirtai parodai ir visoje Lietuvoje rinko medžiagą, muziejaus darbuotojas Boleslovas Pečkauskis kreipėsi į A. Šapoką dėl kai kurių sukilimo šaltinių ir literatūros. A. Šapoka B. Pečkauskiui atsakė raštu. Šis laiškas išliko ir saugomas „Aušros“ muziejuje. Be to, „Aušros“ muziejaus kronikoje užfiksuota, kad A. Šapoka 1936 m. sausio 9–11 d. lankėsi muziejuje ir rinko medžiagą apie XVIII amžių.

Informaciją teikia knygos rengėjas dr. V. Selenis, el. paštas [email protected]