TENERIFĖS ĮDOMYBĖS
Erika Dikčiuvienė
Aborigenų guancų kalba Tenerifė reiškia snieguotą kalną. Dar sala vadinama amžinuoju pavasariu. Pietinėje jos dalyje visuomet šviečia saulė.
Didžiausia Kanarų salyno sala sukurta poilsiui ir pramogoms. Vandenynas čia visada šiltas, tik bangų aukštis kinta. Lyja retai – vos 16 kartų per metus. Paplūdimius galima pasirinkti net pagal smėlio spalvą.
Salos puošmena – Tenerifės nacionalinė gėlė, vadinama rojaus paukšte.
Saloje nėra gėlo vandens šaltinių. Surenkamas kritulių vanduo. Jis saugomas didelėse saugyklose, panašiose į apvalius baseinus.
Kelionė po salą
Didžioji dalis poilsiautojų nuomojasi automobilius. Apvažiuoti salą galima per 5 valandas. Pirmoji mūsų stotelė – miestelis Adeje. Apžiūrime San Pedro bažnyčią. Jos, kaip Ispanijoje, taip ir čia, puošia kiekvieną miestelį. Pakelės kavinaitės kiekviena skleidžia vis kitą aromatą. Kartais prie kavos pavaišinama bananu su šokoladu.
Maskos kaimelis įsikūręs dviejų aukštų kalnų tarpeklyje. Esi tarsi dauboje, o aplink tave – įvairaus dydžio ir grožio kalnai. Tarp kalnų žydras vandenynas susilieja su dangumi. „Kavinė“ su vienu staliuku ir trimis kėdėmis įrengta tiesiog ant skardžio. Čia tikriausia į kainą įskaičiuotas vaizdas.
Teidės kerai
Įspūdingas sustingusios Teidės ugnikalnio lavos peizažas su skurdžiais augalais – ryškus kontrastas pušynams. Kylame mašina į 2100 m aukštį. Čia išlipame ir einame keltuvo link. Nemaža eilė, kurioje praleidžiame apie pusantros valandos, neprailgsta. Čia įrengtos dvi kavinės su puikiu vaizdu į slėnį.
Aukščiausia Ispanijos viršukalnė iškilusi 3718 m virš jūros lygio. Teidės ugnikalnis paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1909 m. Sako, kad jis išsiveržia kas 100 metų. Kylame į viršų. Aplink – įvairiaspalvė sustingusi lava. Mažas dūmelis kyla į orą. Sklinda sieros kvapas. Pasirodo, mes pakilome ne į pačią viršūnę – iki jos dar keli šimtai metrų. Norint ją pasiekti, reikia iš anksto užsisakyti ir pirkti papildomą bilietą. Tačiau ir šiame aukštyje atsiveria nepaprastas vaizdas: slėnis su spalvingais mažesniais ir didesniais kalneliais, vienuolynas, matomas šiaurinis salos krantas, vandenynas ir tolumoje – El Guno sala. Ekskursiją į ugnikalnį reikia planuoti pirmoje dienos pusėje, nes keltuvas kelia tik iki 15 valandos. Pakilus į 2100 m aukštį, kai kam ima svaigti galva.
Drakono medis
Icod de los Vinos miestelio parke tūkstantmečius skaičiuoja Drakono medis. Vienas seniausių medžių pasaulyje yra 15 m aukščio ir 12 m skersmens. Jis ne tik miesto, bet ir salos simbolis.
Šiame parke galima pamatyti, kaip gyveno pirmosios gentys, kokie buvo jų drabužiai, būstai, laidojimo papročiai. Šalia parko įsikūrusiose parduotuvėse galima paragauti ir nusipirkti vyno, likerio, padažų, sūrio, kumpio. Vienas iš populiariausių lengvųjų svaigiųjų gėrimų – saldus gintarinis vynas Malvazija, gaminamas nuo XVII a.
Perlų ir balkoniukų karalystėje
Armenime miestelyje įsikūręs perlų muziejus. Čia galima pamatyti ir nusipirkti įvairių dydžių ir spalvų perlų, kriauklių ir kitokių vandens grožybių. Azartiški smalsuoliai gali dalyvauti loterijoje (21 euras). Man pasisekė – mano perlas buvo juodos spalvos. Tikroji jo kaina – 70 eurų.
Los Gigantes miestelyje nuo apžvalgos aikštelės atsiveria 600 m skardis virš jūros lygio. Viešbučiai trykšta prabanga, prieplaukoje puikuojasi prabangios jachtos. Dauguma turistų – rusai.
Candelaria miestelio bazilikoje saugoma žymioji Kanarų salos globėja Nuestra Senora de la Candelaria. Šalia bažnyčios, miesto aikštėje, išrikiuotos skulptūros – pirmieji miesto gyventojai.
La Orotavą pavadinome balkoniukų miesteliu. Jis garsėja autentiškais mediniais balkonais per visą namo ilgį.
Loro parkas
Tai egzotinių augalų ir įvairiausių gyvūnų oazė. Iškart patenkama į tailandietišką kaimelį. Ši parko dalis buvo sukonstruota Tailande ir dalimis atvežta čia.
Nuostabą ir susižavėjimą sukelia baltasis tigras. Delfinų ir orkų pasirodymai vyksta keliskart per dieną. 2006 m. Loro parke pradėjo veikti didžiausias ir moderniausias pasaulyje akvariumas, kuriame 20 tūkst. gyvūnų. Eini stikliniu tuneliu, o virš galvos plaukia rykliai.
La Gomera
Į salą keliamės keltu. Išlipame San Sebastiano uoste. Šis miestas – ir salos sostinė, ir seniausia Kanarų salų sostinė. Džipais keliaujame tolyn. Gidė atkreipia mūsų dėmesį į pakelėje augančius pipirmedžius. Nuo palmių, ant kurių auga datulės, vietiniai gyventojai datulių neskina, nes jos per mažos. Tačiau renka šių medžių sulą ir iš jos gamina medų. Ant kai kurių kaktusų auga baltos uogytės. Jas paspaudus, ištrykšta tamsiai raudonas skystis. Jis naudojamas kaip dažai. Sako, kad galima valgyti ir kaktuso lapus, kurių dydis – kaip suaugusio žmogaus delnas. Šiukštu nepadauginkite! Sutriks virškinimas.
Salą lanko ekskursijos arba žmonės, ištoškę ypatingų pojūčių. Jiems sudaryti pėsčiųjų maršrutai. Užklupus lietui ar nakčiai, apsistojama dirbtinėse uolose. Jos pažymėtos žemėlapiuose.
Lyg vaizdas iš pasakos prieš mus išdygsta seniausias pasaulyje medžių miškas. Nepaprastai gaivu ir labai žalia. Nustebome pamatę ramunių krūmelį, augantį ant medžio kamieno…
Apie šalį
Salos plotas – 2057 kv. km
Sostinė – Santa Krusas
Gyventojai – 700 tūkst. gyventojų
Kainos:
Automobilio nuoma 4 dienoms – 132 eurai.
Degalai – 0,69 euro už litrą.
Kava pakelės kavinaitėse – 1–4 eurai.
Įėjimas į Loro parką – 29 eurai.
Keltuvu pasikelti į Teidės ugnikalnį – 21 euras
Kelionė keltu į La Gomeros salą – 79 eurai.
Top Offers
