Paukščių stebėtojų šventė "Žalia varna 2008"

30.06.2008 05:11 | Lietuva

Šaltinis: info.druskininkai.lt

Jei labai pasiseks, tai vasarą kur nors erdviose pušynų pamiškėse ant elektros stulpų, kirtimuose pasilikusių sausų medžių viršūnėse ar kur nors šalia sodybos augančiuose senuose medžiuose galima pamatyti kuosos dydžio netradiciškai mūsų kraštams ryškiomis spalvomis išsipuošusį paukštį.

Tai žalvarnis savo apdarui iš dangaus mėlio pasiskolino melsvą, medžių lapų - žalsvą, o nuo savęs pridėjo rusvai rudą spalvas. Neįtikėtinai egzotiškų spalvų paukštis. Ir kur tik gyvena žalvarnis, ten jis turi pasirinkęs mėgstamą medį ar šaką, ant kurios pastoviai tupi. Tad nenuostabu, kad mūsų seneliai ir tėvai puikiai pažinojo šiuos paukščius, kuriuos vadino šilovarniais, žaliavarnėmis.

Pasak prof. T. Ivanausko, iki 1959 m. žalvarniai Lietuvoje nebuvo reti, tinkamose vietose net įprasti. Tačiau paskutiniais dešimtmečiais jie sparčiai nyksta ir dabar Lietuvoje jų peri tik iki 50 porų šių paukščių.

Pagrindine žalvarnių populiacijos mažėjimo priežastimi galima įvardinti jų gyvenamosios aplinkos keitimąsi. Miškingose zonose jie dažniausiai peri išpuvusiuose medžių kamienuose, drevėse, meletų iškaltuose uoksuose (stepinėse zonose apsigyvena urvuose, šulinių ir pastatų plyšiuose), mielai užima jiems iškeltus inkilus. Tačiau vykdant vyresnio amžiaus miškų kirtimus ir sanitarinius valymus, labai dažnai seni ir drevėti medžiai iškertami ir todėl tinkamų perėjimui vietų mažėja. Kita, nei kiek ne mažiau aktuali šių paukščių populiacijos Lietuvoje mažėjimo priežastis yra maitinimuisi tinkamų vietų pasikeitimai. Žalvarniai minta stambiais vabzdžiais: mėšlavabaliais, grambuoliais,ūsuočiais, kurkliais, žiogais, lapgraužiais ir kt. O šių vabalų daugiausiai būna žemažolėse pievose, kuriose dažnai ganomi naminiai gyvuliai, ir vengia aukštažolių, apleistų agrarinių teritorijų, tačiau ariamų plotų taip pat vengia. Be to, žalvarniai labai jautrūs ir klimatiniams pokyčiams - jie ne adaptuojasi prie pokyčių, o tiesiog palieka per amžius gyventas vietas. Nemažai įtakos turi ir žiemojimo landšafto pokyčiai žiemojimo vietose bei nelegali šių paukščių medžioklė.

Nesvarbu, kad žalvarnių balsas kažkuo primena varnų karkimą (iš čia ir kilęs jų rūšies pavadinimas - žalia varna arba žalias varnas), tai vieni iš puošniausių ir naudingiausių Lietuvos paukščių. O išsaugoti ir pagausinti jų populiaciją galima neiškertant senų drevėtų medžių, iškeliant žalvarniams tinkamų inkilų. Patartina ir naminius gyvulius išleisti į pamiškės ar miškų pievas pasiganyti.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį, bei norėdami, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šį naudingą ir nykstantį paukštį, š.m. liepos 4-6 dienomis kviečiame prisijungti prie jau antrus metus organizuojamos paukščių stebėtojų šventės "Žalia varna 2008". Šventė vyks miškingose Druskininkų apylinkėse (netoli Grūto).

Pirmąjį vakarą, vaizdingoje Ešerinio ežero pakrantėje įkūrę palapinių miestelį, supažindinsime su žalvarnių būkle Lietuvoje bei pasaulyje, realizuosime kino gamtoje idėją. Visą šeštadienį turėsite progą pademonstruoti savo sumanumą, pastabumą ir vikrumą..;) Šeštadienio vakaro programą vakare papildys keletas siurprizų ir naujų atrakcijų, bet tegul tai pasilieka paslaptyje.
Na o sekmadienio rytą lankysimės miško muziejuje "Girios aidas", papietausime, paspausime vieni kitiems rankas ir pasuksime į namų pusę...

Nepamirškite pasirūpinti repelentais (tokie specialūs purškalai:) nuo uodų (ir mašalų!). Tikėkimės, kad mašalų nereiks vaikyti, bet atsarga gėdos nedaro. Kaip jau ir buvo minėta- gyvensime palapinėse, todėl pasirūpinkite, kad neliktumėte be stogo ir šiltos "lovos" (jei atvykstate be palapinės- būtinai praneškite iš anksto!). Prasimaitinimui reiks kažką rasti irgi savo krepšiuose (tik būtinai palikite vietos įspūdžiams)

Susitikimo vieta

Ešerinio ežeras yra visai šalia garsiojo Grūto parko. Labai norėtume, kad visi dalyviai susirinktų liepos 4 d. 20:00 val. Atvykę vėliau turės susisiekti su organizatoriais telefonu, arba sekti iki stovyklavietės žalios varnos paliktais pėdsakais.

Jei atvyksite automobiliu: Automobilais bus galima nuvykti iki pat stovyklavietės.
Iš Vilniaus, Alytaus ar Kauno pusių: važiuokite Druskininkų kryptimi. Važiuodami A4 plentu nedavažiavę Druskininkų sustokite prie Grūto.
Iš Lazdijų pusės: važiuokite per Druskininkų miestą ir sukite link Grūto.

Jei važiuosite autobusu:
Iš Vilniaus, Alytaus ar Kauno pusių: važiuokite Druskininkų kryptimi. Važiuodami A4 plentu nedavažiavę Druskininkų išlipkite prie Grūto (Grūto stotelė). Kad nereikėtų visą kelią varginti akių ieškant Grūto ženklo, perspėkite apie planuojamą išlipimo vietą autobuso vairuotoją. Jis tikrai žinos:) Jei nežinosite kaip pradėti pokalbį- galite jam (o gal ir visam autobusui!) drasiai papasakoti apie šventę į kurią vykstate...
Atvažiavus į Druskininkus iš Lazdijų pusės: iš miesto važiuoja maršrutinis autobusas. Maršrutas Nr.2 Druskininkai-Viečiūnai, iki Grūto:
pirmadienį-penktadienį: 7.20 12.05 15.10 (ir šeštadieniais) 17.05
sekmadienį: 11.10 12.16
Tikslesnės informacijos apie autobusų tvarkaraščius teiraukitės autobusų stotyse

Jei jau dabar žinote, kad tikrai nepraleisite progos pabūti gamtoje bendraminčių apsuptyje- užpildykite labai trumpą registracijos anketą.
DĖMESIO: išankstinė registracija būtina!

Jei norite kažką daugiau sužinoti, ar turite nepakartojamą pasiūlymą- rašykite Lietuvos ornitologų draugijai el. paštu [email protected] (arba skambinkite draugijos telefonu, arba tiesiai organizatoriams 8 674 52272 (Remigijus)).

Smulkesnė informacija: info.druskininkai.lt