Molėtų rajono 2008 m. turizmo objektų ir renginių TOP 10

Nr.

Objektas, renginys

Lankytojų skaičius

01.01.-31.12.2008

1.

Lietuvos Etnokosmologijos muziejus. (Kulionių k., Čiulėnų s, Molėtų r.,tel./faksas: (8-383) 45-424) 

2008 m. spalio mėnesį baigta Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus rekonstrukcija. Programos: muziejaus ekspozicinių patalpų lankymas; susipažinimas su etnokosmologijos idėja ir svarbiausiomis temomis; skaitmeninių vaizdų demonstravimas salėje; pasikėlimas į bokštą, apylinkių apžvalga; 80 cm. teleskopo apžiūrėjimas, pasikėlimas į naują apžvalgos aikštelę 40 m. aukštyje, apylinkių apžvalga, įdomiausių naktinio dangaus objektų stebėjimaipro 40 cm. skersmens teleskopą; naktinio dangaus atspindžiai lietuvių etninėje kultūroje; astronominės žinios; žmogaus būties Visatoje filosofiniai aspektai.

Po muziejaus rekonstrukcijos lankytojų priėmimas prasidėjo 2008 m. lapkričio 5 d. Iki 2008 m. pab. sulaukta virš 7 tūkst. lankytojų.

2.

Etnografinė sodyba ir senovinė dangaus šviesulių stebykla (Kulionių k., Čiulėnų s., Molėtų r., tel.: (8-682) 14559). Lenktinio ežero pakrantėje, į pietus nuo Etnokosmologijos muziejaus, yra išlikusios senos etnografinės sodybos statiniai - rūsys, tvartas, pirtis. Senovinė dangaus šviesulių stebykla įrengta iš medinių stulpų ir akmenų ratų. Čia atvykstantys lankytojai autentiškoje aplinkoje supažindinami su senovės dangaus šviesulių stebėjimo būdais, pasakojama apie mūsų protėvių astronomijos žinias, senąją baltų pasaulėžiūrą.

4800 lankytojų

3.

Molėtų krašto muziejus (Inturkės g. 4, Molėtai, tel.: 8 383 51138, 51077). Muziejuje galima išvysti senovinių rakandų, pasidomėti Duonos ir Lino keliais, vyro ir moters tautiniais kostiumais, įvairiomis senovinemis nuotraukomis, kuriose galima pamatyti senuosius Molėtus ir daug kitų senovinių daiktų, kuriuos surinko ar padovanojo muziejui Molėtų krašto žmonės. Šalia muziejaus yra parodų salė, kurioje vyksta keičiamos tautodailininkų, profesionalių menininkų bei rajono moksleivių darbų parodos.

3686 lankytojai

4.

Ežerų Žvejybos muziejus (Mindūnai, Molėtų r. 

10-ajame Molėtai – Ignalina kelio kilometre, tel.: +370 687 01795). Ežerų Žvejybos muziejaus ekspozicija įrengta dviejuose pastatuose, kuriuos jungia lauko ekspozicija ir senovinė eglišakių tvora. Čia galima pamatyti įvairius žvejybos įrankius, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės 19a. pabaigoje ir kaip šis verslas kito.

2454 lankytojai

5.

Alantos dvaras (Naujasodis, Alantos s., Molėtų r., tel. 8 698 33046,tel. 8 383 58456. Yra išlikę dvaro rūmai, klojimas, svirnas, ledainė, rūkykla. Dvaro rūmuoseįkurtas liaudies buities muziejus, kuriame sukaupta per 300 eksponatų. Dvaro ansamblį sudaro rūmai ir keletas akmeninių pastatų. Šalia – gražus parkas su tvenkiniais.

2030 lankytojų

6.

Balninkų stiklo muziejus (Alaušų g. 19, Balninkai, Molėtų r., tel.: 8 383 44225, 8 698 33048)Balninkų stiklo muziejus-pirmasis specializuotas stiklo dirbinių muziejus Lietuvoje. Jame eksponuojama XX-XXI a. sandūroje veikusių Lietuvoje stiklo fabrikų bei gamyklų pagaminti stiklo dirbiniai ir XVII - XIX a. veikusių stiklo manufaktūrų stiklo dirbinių duženų ir ugniai atsparių medžiagų liekanos.

2000 lankytojų

7.

Dubingių piliavietė, dar vadinama pilies kalnu, yra Dubingių miestelio prieigose Asvejos ežero pusiasalyje, Molėtų rajone. Jos viršuje matoma įvairaus dydžio ir formos žemės kauburių, buvusių tvenkinių vietų, plytų ir akmenų mūro griuvėsių. Vytautas Didysis 1412-1413 m. pastatydina medinę pilį saloje, įėjusią į Vilniaus gynybinę sistemą. Nuo XVI a. pradžios Dubingius valdę Radvilos pastato naują, mūrinę pilį, o vėliau ir didingus rūmus. Nuo Vytauto laikų pilies teritorijoje kadaise stovėjusi medinė katalikų bažnyčia, Radvilų iniciatyva, buvo sugriauta. Jos vietoje iškilo mūrinė evangelikų reformatų, kurioje buvo palaidoti kai kurie iš Radvilų, tame tarpe ir Mikalojus Radvila Rudasis – vienas žymiausių XVI a. antros pusės Lietuvos veikėjų.

Įskaita nevedama

8.

Giedraičiai. Pirmą kartą Giedraičių gyvenvietė paminėta 1338 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Livonijos ordino magistro pasirašytoje prekybos sutartyje. Nuo seno ji priklausė įtakingai kunigaikščių Giedraičių giminei, buvo kunigaikštijos centras. Giedraičių centre stovi paminklas ,,Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, primenantis čia vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su Lenkijos kariuomene. Miestelyje stovi Šv. Baltramiejaus bažnyčia, kurią Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įpareigotas, 1410 m. pastatė Mykolas Gintilavičius-Gentvila. Bažnyčios vidus - 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Tvoros kampe – masyvi klasicistinė varpinė.

Įskaita nevedama

9.

Sakralinės muzikos festivalis „Šlovinkime Viešpatį stygomis ir dūdomis“. Septintus metus vykstantis festivalis – ne tik kultūrinių tradicijų atgaivinimas, bet alternatyva, iššūkis plūstančiai šių laikų, abejotinos meninės vertės, lengvai „gaminamai“ ir fonogramos pagalba atliekamai pop muzikos kultūrai. Šis festivalis – kultūrinio turizmo pavyzdys. Kadangi renginys vyksta vasaros mėnesiais, jį aplanko nemažai klausytojų iš visos Lietuvos ir užsienio, poilsiaujančių prie Molėtų ežerų.

2000 lankytojų

10.

Rytų Aukštaitijos liaudiškos muzikos ir tautinių šokių šventė vyko rekreacinėje miesto zonoje, Molėtų vasaros estradoje, kurią mėgta lankyti ne tik molėtiškiai, bet ir poilsiautojai bei miesto svečiai. Šventėje dalyvavo Anykščių, Molėtų, Utenos, Panevėžio, Zarasų rajonų ir Visagino miesto įvairaus amžiaus grupių liaudiškos muzikos ir tautinių šokių mėgėjų meno kolektyvai. Šventėje pirmą kartą Lietuvoje buvo atgaivinta ir parodyta Rytų Aukštaitijos regiono liaudiškos muzikos dainų ir šokių etninis lobynas.

3000 lankytojų