Tarptautinė Žalgirio paroda užbaigiama katalogo pristatymu

27.01.2011 06:08 | Lietuva

Autorius: www.valdovurumai.lt
Šaltinis: www.vilnius-tourism.lt

Sausio 27 d., Radvilų rūmuose Vilniuje (Vilniaus g. 22) 17 val. vyks atviras kultūros vakaras „Žalgirio pergalės atmintis“, kuriame per 600 metų vilnijusį Žalgirio pergalės atgarsį apibendrins žinomi istorikai, kultūrininkai ir visuomenės veikėjai iš Lietuvos bei Lenkijos. Šiuo renginiu bus pažymėta artėjanti tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ pabaiga bei pristatytas jos katalogas, pateikiantis esmines sukauptas žinias apie Žalgirio mūšį ir jo atminimo tradiciją nuo XV a. iki šių dienų.

Žalgirio mūšio reikšmę Europos valstybėms iliustruojanti, daugelio šalių mokslininkų ir muziejininkų bendru indėliu parengta Žalgirio paroda Lietuvoje sulaukė itin didelio dėmesio. Per 11 savaičių su ekspozicija susipažino bemaž 20 tūkst. lankytojų. „Vaizdžiai tariant, pagal lietuviškus parodų lankymo standartus šis skaičius – rekordinis“, – komentavo Birutė Šulinskienė, Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos ir lankytojų centro darbuotoja ir parodos informacijos centro vadovė.

Tarptautinėje parodoje lankytojai išsamiau susipažino ne tik su Žalgirio laikų istorija, mūšio eiga, bet gilinosi į tai, kokius pėdsakus Žalgirio mūšio baigtis per 600 metų paliko Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorijoje. Šią koncepciją, kaip ir pačią parodos ekspoziciją, išsamiai pristato 512 puslapių apimties katalogas „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. Žalgirio pergalės atminties momentams skirti katalogo tekstai praplečia ir papildo Didžiojo mūšio istorinio įvaizdžio kontekstą. Kataloge skelbiama 18 įvadinių studijų, kurias parengė kompetentingi autoriai iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos: pateikiama Žalgirio įvykių chronologija, mūšio faktai, apibūdinamas mūšio įvaizdis XV–XX a. mene, istoriografijoje, dailėje ir grožinėje literatūroje, pristatoma Jogailos bei Vytauto ikonografija, aptariamos Krokuvos ir Vilniaus katedrų – Lenkijos ir Lietuvos pergalių ir jų herojų įamžinimo vietų – tradicijos, bei supažindinama su daugybe kitų įžvalgų apie Žalgirio mūšio ir jo minėjimo kontekstą. Straipsniai iliustruoti daugiau nei 200 XV–XX a. ikonografijos vaizdų, sukauptų iš 9 šalių ir 34 jų institucijų. Kataloge taip pat pristatoma daugiau nei 300 eksponatų, liudijančių Žalgirio atminties gyvybingumą. Į parodą jie surinkti iš 11 institucijų ir 5 privačių rinkinių Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Eksponatų mokslinius aprašus rengė net 37 autoriai.

Kultūros vakaro „Žalgirio pergalės atmintis“ dalyviai: prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas), Jerzy T. Petrus (Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Lenkija), Romualdas Budrys (Lietuvos dailės muziejus), dr. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas), dr. Daiva Narbutienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas), dr. Małgorzata Kasner (Lenkijos institutas Vilniuje), pulk. ltn. dr. Gintautas Surgailis (Vytauto Didžiojo karo muziejus), Birutė Verbiejūtė (Valdovų rūmų muziejus), dr. Vydas Dolinskas (Valdovų rūmų muziejus). Vakaro metu dainuos operos solistas Vytautas Juozapaitis, fortepijonu akomponuos Svaja Skučienė.

Į renginį kviečia Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lenkijos institutas. Renginio dieną nuo 16 val. į parodą lankytojai bus įleidžiami nemokamai. Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 5) 262 0067.

Žalgirio paroda vyks iki sekmadienio, sausio 30 d. Paskutiniojo savaitgalio metu įėjimo į parodą kaina bus sumažinta iki simbolinio 1 lito, o parodos darbo laikas bus prailgintas – šeštadienį paroda veiks net iki 20 val., sekmadienį – iki 19 val.

Parodą globoja Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas bei Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdan Zdrojewski. Katalogo leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas.