Pasitikdami 2009-uosius vilniečiai ir miesto svečiai galės tapti iki šiol dar neregėtos muzikinės, šokio, garso ir šviesos fiestos liudininkais. Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginių atidarymo proga š.m. gruodžio 31 d. vakare Vilniaus centrinėje dalyje susirinkę žiūrovai galės mėgautis moderniu muzikos ir šokio projektu „@hofmann_Spragtukas“, po kurio Vilniaus padangę nušvies žymiausiu šviesos menininku pasaulyje vadinamo Gerto Hofo specialiai Lietuvai sukurtas muzikos ir šviesos spektaklis.
Miuziklas sujungs klasiką ir moderną
„Visi, nusprendę sutikti 2009-uosius Vilniuje, naujametinės nakties ilgai nepamirš. Tai neturėtų kelti nuostabos: juk pasitinkame 2009-uosius, kada Vilnius taps Europos kultūros sostine, o Lietuva švęs vardo paminėjimo tūkstantmetį. Vartus į istorinius Lietuvai metus atvers klasikinį ir šiuolaikišką žanrus sujungsiantis muzikinis spektaklis „@hofmann_Spragtukas“ bei visą Vilnių nutvieksianti daugiapakopė šviesos ir muzikos fiesta“, – teigia VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorė Elona Bajorinienė.
Numatoma Naujųjų metų naktinės šventinės programos pradžia – 23 valandą, kai žiūrovus pakvies 45 minučių trukmės miuziklas „@hofmann_Spragtukas“. Jis bus rodomas ant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sienos - rūmų fasadas virs daugiaaukšte įstiklinta scena, leisiančia ir žiemą demonstruoti spektaklį atviroje erdvėje. Žiūrovai galės būriuotis ne tik šalia Sporto rūmų – miuziklas bus tiesiogiai rodomas Katedros aikštėje sumontuotuose didžiuliuose ekranuose.
„@hofmann_Spragtukas“ – rašytojo E.T.A. Hofmanno pasakos ir P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“ interpretacija, kurioje klasikinis muzikos kūrinys taps spalvingu moderniu miuziklu. Šiame šokio ir muzikos reginyje dalyvaus per 150 muzikos atlikėjų, šokėjų, aktorių, kaskadininkų. Miuziklas „pagardintas“ įspūdingais garso bei vaizdo efektais – daugiaaukšte scena, unikaliu lazerių, šviesos projekcijų, specialiųjų bei pirotechnikos efektų deriniu.
Šviesa iš Katedros pasieks ir kosmosą
Apie vidurnaktį, pasibaigus miuziklui „@hofmann_Spragtukas“, prasidės žymiausio pasaulyje šviesos efektų kūrėjo Gerto Hofo specialiai dviem Lietuvos istorinėms datoms pažymėti sukurtas garso ir šviesos spektaklis. Gyvas realių paveikslų ir siurrealistinių vaizdų junginys simboliškai atskleis 1000 metų Lietuvos raidą, o stulbinantys vaizdiniai įprasmins gyvąją Vilniaus kultūrą.
Būtent šis projektas turėtų tapti Naujųjų metų sutikimo kulminacija. Tūkstančius žiūrovų į savo šviesos ir ugnies spektaklius pritraukiantis, XXI a. prometėjumi krikštijamas G.Hofas Katedros aikštėje ketina pristatyti pasaulyje analogų neturintį modernaus meno kūrinį.
G.Hofo spektakliui bus panaudota viena naujausia ir galingiausia pasaulyje šviesos įranga, aprėpianti 60 gigantiškų didelės raiškos skirtingų spalvų prožektorių, 10 galingiausių pasaulyje lazerinių patrankų ir kt.
VšĮ VEKS vizualizacija
Pasak autoriaus, vienoje iš grandiozinio reginio dalių Katedra bus apšviesta 400 metrų skersmens ir apie 50 km aukščio šviesos pliūpsniu, kuris turėtų būti matomas ne tik iš atokiau nuo Vilniaus nutolusių kampelių, bet ir... iš kosmoso.
8 dalių, maždaug 20 min. trukmės G.Hofo šviesos ir garso spektaklį vainikuos sinchronizuotai iššausiantys aukštuminiai (apie 300 m) Lietuvos tautinių spalvų fejerverkai.
Naujametiniai renginiai – kelrodis į kitų metų programą
VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorės E. Bajorinienės teigimu, abu meniniai projektai atspindės tradicinės ir šiuolaikinės Vilniaus kultūros dermę. Dešiniajame Neries krante, simbolizuojančiame modernų metropolį, vyksiantis miuziklas „@hofmann_Spragtukas“ vėliau draugiškai „perduos estafetę“ senajam, sostinės gimimą menančiam kairiajam upės krantui, kur šiuolaikinėmis meninėmis priemonėmis bus atspindėtas Lietuvos istorinis kelias.
VšĮ VEKS vizualizacija Miuziklas „@hofmann_Spragtukas“ ir G.Hofo garso ir šviesos spektaklis – tai renginiai, kuriais bus atidaryta kitų metų kultūros sostinės ir Lietuvos tūkstantmečio vardo minėjimo programa.
Iš viso 2009-aisiais numatoma surengti beveik 900 nacionalinės programos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginių.
Planuojama, kad naujametinės nakties renginiai į Vilnių pritrauks apie 50 tūkst. žiūrovų iš Lietuvos ir užsienio. Taip pat numatoma renginių tiesioginė transliacija per LTV, tad stebėti išskirtinę naujametę naktį Vilniuje galės visi Lietuvos gyventojai.
Į „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” bei Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo atidarymo renginius kviečiami atvykti Lietuvos kultūros, meno, politikos, kitų visuomeninių sričių lyderiai, žymūs užsienio menininkai, kitų Europos kultūros sostinių vadovai, Europos komisijos atstovai. Daugiau nei 1000 kviestinių svečių bus sudaryta galimybė stebėti miuziklą „@hofmann_Spragtukas“ ir G.Hofo šviesos šou Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose.
Plačiau apie 2008 12 31 vyksiančius „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” bei Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo atidarymo renginius
Muzikinis spektaklis „@hofmann_Spragtukas“
Originali rašytojo E.T.A. Hofmanno pasakos ir P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“ interpretacija klasikinę muziką, pasaką, mistiką sujungia su šiuolaikine žanrų samplaika, subtilia eklektika, būdinga XXI a. menui. Viso miuziklo metu dominuoja meninė diskusija tarp praeities, tradicijų ir šiuolaikiškų išraiškos priemonių.
Muziką spektakliui sukūrė trys šiuolaikiniai Lietuvos kompozitoriai: Linas Rimša, Marius Matulevičius ir Marius Adomaitis. Kompozicijos – novatoriškos, susijusios su nūdienos skoniu, klasikinis baletas tampa šiuolaikišku miuziklu. Naujų spalvų į klasikinę gamą įlies ir roko bei džiazo muzikantai Valerijus Ramoška, Danielius Praspaliauskis, Skirmantas Sasnauskas, Aurelijus Globys.
Didelis dėmesys spektaklyje skiriamas šokio menui. Klasikinei baleto mokyklai atstovaujanti LNOBT baleto trupė su ryškiausiais Lietuvos šokėjais – Olga Konošenko, Aurimu Paulausku, kt. – persipins su šiuolaikinio šokio judesio išpažįstančiomis „hip-hop“, breiko grupėmis.
Vokaliniame plane taip pat nestigs kontraversiškų ekskursų iš nūdienos į klasiką. Projekte dalyvaus operos solistai Joana Gedminaitė, Mindaugas Jankauskas, Ignas Misiūra, jiems talkins geriausio Europos choro apdovanojimą pelnęs kamerinis choras „Brevis“. Alternatyviame spektaklio plane – grupės „G&G Sindikatas” lyderis Svaras ir jo komanda.
Spektaklio kūrybinė grupė: Dainius Gudaitis, Dalius Abaris, Skirmantė Vaitkutė ir Mykolas Vildžiūnas.
Siužetas. Daugiaaukštė stiklinė Koncertų ir sporto rūmų scena simbolizuoja modernųjį Vilniaus centrą dešiniajame Neries krante. Scenoje – tuštėjantys verslo centrų pastatai, gęstančios šviesos, darbuotojai palieka ofisus, atsisveikina... Lieka šviesti tik vienas langas, kuriame prie darbo stalo palinkęs vienišas pasakos herojus. Užsnūdęs jis pakliūna į virtualią realybę, kurioje kunkuliuoja antrasis gyvenimas. Čia jis tampa Neo – internetinio kompiuterinio žaidimo herojumi. Ir susapnuoja pasaką apie narsųjį Spragtuką. Iš kitos upės pusės, istorinio Vilniaus kranto atskrieja kometa, virš pastato įsižiebia žvaigždė. Neo tampa drąsios, tačiau neskaitlingos gėrio armijos karvedžiu – Spragtuku. Jam lemta atremti kompiuterinių „pelių“ bei „virusų“, vedamų Raudonojo karaliaus, apgultį. Į pagalbą Neo atskuba mergaitė. Meilė sustiprina herojaus galias ir dovanoja jo armijai pergalę. Kaip ir visose pasakose, triumfuoja gėris.
G.Hofo garso ir šviesos spektaklis, sukurtas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” bei Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui pažymėti
Pasak paties režisieriaus, šiam kūriniui pirmąkart pasaulyje apšvietimo projekcijai bus panaudota anamorfozės technika, leidžianti net ir toliau esantiems žiūrovams šviesos projektavimo įmantrybes patirti tarsi būnant spektaklio epicentre.
VšĮ VEKS vizualizacija
Maždaug 20 min. trukmės G.Hofo kūrinį sudarys aštuonios dalys:
1 dalis – Lietuvos tūkstantmetis. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą simbolizuos uvertiūra ir 1000 žmonių eitynės su įvairių laikotarpių atributais – kostiumais, vėliavomis ir emblemomis lydint atitinkamos epochos muzikai.
2 dalis – Gedimino strėlės šūvis. Vyraus lazerių ir pirotechnikos instaliacijos. Lazerinių technologijų pagalba ketinama atkartoti kunigaikščio Gedimino šūvį į geležinį vilką, o „strėlės rikošetą“ lydės pirotechnikos salvės.
3 dalis – Tautinės Lietuvos spalvos. Nacionalinių spalvų bengališkos ugnelės bus sumontuotas ant Varpinės bokšto stogo, Arkikatedros Bazilikos ir Gedimino paminklo.
4 dalis – Vilniaus saulė. Gigantiškos apimties šviesos instaliacija. Šviesos srautas bus matomas net už 60 kilometrų nuo renginio vietos. Vilniaus dangų nušvies 15 km skersmens, net iki 20 km aukščio „tūkstantmečio Lietuvos saulė“, simbolizuojanti saulėtą ateitį.
5 dalis – Europos paveikslas. Katedra ir Varpinės bokštas paskęs mėlynojo neono šviesoje, kuri išreikš vieningos Europos spalvas, neono grandinių junginys įprasmins kultūrų dialogą ir bendravimą. Šiam sprendimui įgyvendinti bus pasitelkta apie 5 km fluoroscentinių lempų. Šviesos instaliacija nuo statiško švytėjimo pereis į galingą judesį transformuodama Katedros aikštę į „Europos paveikslą“, kurį lydės pirotechnikos salvės, įprasminančios Europos vienybę.
6 dalis – Vilniaus katedra. Viena iš grandiozinio reginio dalių bus dedikuota išskirtinės architektūros Katedrai, kuri bus apšviesta 400 metrų skersmens ir apie 50 km aukščio šviesos pliūpsnio, matomo iš nutolusių nuo Vilniaus kampelių ar net iš kosmoso!
7 dalis – Vilnelės žiotys. Šioje dalyje lazeriu bus suformuotas kraštovaizdis danguje, kur lazerio spindulys brėš upės vingius. Šiam vaizdiniui bus naudojamos lazerių sistemos sumontuotos varpinėje, įskaitant ir 10 galingiausių pasaulyje lazerių patrankų, kurių spindulio ilgis – apie 40 kilometrų. Vilnelės upės vaizdinys virš Vilniaus - futuristinis iššūkis.
8 dalis – Bazilikos minoras. Tūkstantmetis. Kulminaciją simbolizuos dangaus skliaute sukryžiuoti raktai, demonstruojantys taikų Europos sambūvį, ryžtą ir kiekvieno bendruomenės nario atsakomybę. Iškilmingoje kulminacijoje elementai sueis į visumą, kurią vainikuos sinchronizuotai iššausiantys aukštuminiai (apie 300 m) fejerverkai.
Spektaklio režisierius Gertas Hofas (Vokietija) laikomas žymiausiu pasaulyje šviesos spektaklių kūrėju. Keliasdešimties jo sukurtų šviesos ir muzikos fejerijų sąraše – 1999 12 31 „Tūkstantmečio šou“ Berlyne (600 tūkst. lankytojų) ir Atėnuose (1,9 mln. lankytojų), 2000 12 31 Tūkstantmečio šventė Pekine (4,2 mln. lankytojų, 1,2 mlrd. TV žiūrovų), 2003 05 09 „Europos diena“ Atėnuose (1,2 mln. lankytojų), 2003 09 06 grandiozinė Maskvos miesto dienų fiesta Raudonojoje Aikštėje (500 tūkst. lankytojų) ir kt.
Top Offers
