Spalio 23 d., Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate bus paminėtas šios saugomos teritorijos trisdešimtmetis.
Naujajame Lankytojų centre (Akmenės 2-as kaimas, Akmenės r.) bus pristatytas J. Augustausko ir S. Sprainaitytės fotoalbumas „Kamanos“, surengta ekskursija Kamanų mokomuoju-pažintiniu taku.
Šis valstybinis rezervatas, dabar užimantis beveik keturių tūkstančių hektarų plotą, buvo įsteigtas Akmenės rajone siekiant išsaugoti Kamanų pelkę – didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvos pelkinį kompleksą, taip pat ją supančius miškus, šiai vietovei būdingus retus augalus, grybus ir gyvūnus. Pelkė užima beveik pusę (43,8 proc.) rezervato ploto. Ji, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės, išsiskiria unikaliu reljefu, klampynių ir ežerokšnių gausa. Mineraliniai gūbriai apaugo pelkių augalija, ir tik aukščiausios jų dalys liko kyšoti kaip nedidelės salelės, o kitų vietoje susidarė net 12 klampynių su daugiau kaip 120 ežerokšnių. Rezervate gausu plačialapių klumpaičių, auga kupstinė kūlingė, lieknasis švylys ir kiti Lietuvoje labai reti augalai.
Čia prieglobstį randa ir daugelis retų paukščių. Kasmet Kamanose peri didžiosios kuolingos, dirviniai sėjikai, tikučiai, plėšriosios medšarkės, pievinės lingės, juodieji gandrai, ereliai rėksniai, čia gausu tetervinų ir gervių.
Kamanų pelkę pirmasis „atrado“ ir jos unikalumą pastebėjo prof. P. Matulionis 1895 metais. Gerokai vėliau, jau tarpukariu, jo pėdomis pasekė Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojai. Jų 1935-1936 m. atliktų kompleksinių tyrimų dėka ši pelkė tapo viena iš geriausiai ištirtų Europoje. Dabar Kamanos priklauso europinės svarbos teritorijų tinklui „Natura 2000“, patenka į Ramsaro konvencijos saugomų pelkinių vietovių sąrašus.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
Top Offers
