2010 m. vasario 19 d., penktadienį, 16 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje – Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174, Šiauliai) – vyks garso atkūrimo prietaisų išradimą ir raidą iliustruojančios parodos „Nuo fonografo iki patefono“ iš „Aušros“ muziejaus rinkinių atidarymas.
Paroda veiks iki 2011 m. sausio 8 d.
Parodoje eksponuojami garso atkūrimo prietaisai ir svarbiausi jų komponentai – adatėlės bei plokštelės iš „Aušros“ muziejaus rinkinių. Pristatomos įvairiose šalyse iš įvairių medžiagų pagamintos, originaliose dėžutėse įpakuotos patefono adatėlės ir įdomiausi plokštelių kolekcijos pavyzdžiai: vienpusės, dvipusės, miniatiūrinės, lanksčios, suvenyrinės plokštelės. Eksponuojama ir unikali plokštelė su dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kalba, 1934 m įrašyta Šiaulių Stasio Brašiškio (1896–1989) radijo laboratorijoje.
Garso įrašymas, jo atkūrimas – vienas iš svarbiausių XIX a.pab. laimėjimų, paveikęs daugelį gyvenimo sričių. Didelę įtaką jis turėjo muzikos menui – atsirado galimybė išsaugoti muzikos kūrinius. Pirmasis, kuriam pavyko užrašyti ir atkurti žmogaus balsą – žymus išradėjas amerikietis Tomas Alva Edisonas (1847–1932). Jis 1877 m. sukurtu fonografu pademonstravo pirmąjį 7 sekundžių garso įrašą volelyje. Vėliau išradėjai ieškojo tobulesnių garso įrašymo būdų, gerinančių garso kokybę ir leidžiančių įrašus nesunkiai tiražuoti. 1887 m. amerikietis Emilis Berlineris (1851–1929), paskatintas fonografo pasisekimo, sukūrė prietaisą, pavadintą gramofonu. 1907m. prancūzų brolių „Pathe“ firmoje gramofonas buvo patobulintas – garso vamzdis patalpintas prietaiso viduje. Nuo tada visi plokštelėmis grojantys prietaisai imti vadinti patefonais. Parodoje „Nuo fonografo iki patefono“ pristatomi patys vertingiausi Radijo ir televizijos muziejaus eksponatai – vienintelis išlikęs Lietuvoje fonografas „Columbia Graphophone“, pagamintas 1908m. JAV, Lietuvoje 1945–1950 m. pagamintas patefonas „Elfa“, unikalus, savo dydžiu išsiskiriantis radijo imtuvas-patefonas „Marconiphone“, 1935 m. pagamintas Anglijoje.
Pirmasis plokštelių fabrikas „Victor“ pradėjo veikti 1897 m. Amerikoje, po metų plokštelės pradėtos presuoti ir Vokietijoje. Plokštelių kokybė ir patvarumas labai priklausė nuo plokštelių medžiagos savybių, atsparumo trinčiai. Tinkamiausia plokštelėms pasirodė šelako derva (tam tikros rūšies Indijos medžių derva), net 20 kartų atsparesnė trinčiai už plieną. Plokštelės buvo įrašomos tik vienoje pusėje, grojamos nuo centro į kraštą. 1913 m. firma „Odeon“ pradėjo dvipusių plokštelių gamybą. Vėliau plokštelių medžiagos buvo keičiamos į pigesnes, tobulinami įrašymo metodai. 1948m. „Columbia“ (JAV) firma sukūrė ilgai grojančias plokšteles.
Plokštelių grotuvo adatėlė – pirmoji plokštelės įrašo atkūrimo grandis, nuo kurios priklausė atkuriamo garso kokybė. Ilgą laiką šios adatėlės buvo plieninės, pagrojus vieną plokštelę, jos nudildavo ir tekdavo keisti. Vėliau pradėtos naudoti adatėlės deimantine galvute, kuriomis buvo galima groti tol, kol jos sulūždavo. Adatėlės buvo gaminamos iš įvairių medžiagų – net medžio.
Parodoje „Nuo fonografo iki patefono“ bus galima pasiklausyti įvairių tipų, konstrukcijų patefonais grojamų senųjų ir šiuolaikinių plokštelių.
Informaciją apie parodą teikia „Aušros“ muziejaus Technikos istorijos skyriaus vedėja Angelė Milienė, tel. (8 41) 52 43 99.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
Top Offers
