Margučių ir gėlių kompozicijose atbundančios gamtos motyvai

05.03.2009 06:04 | Lietuva

Šių metų kovo 5 d., ketvirtadienį, 16.30 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose (Aušros al. 47) bus atidaryta nuotaikinga, pavasario bei artėjančių švenčių laukimu džiuginanti paroda „Velykų rytą visa pražydo“. Joje – dvi ekspozicijos. Viena jų kvies pasigrožėti Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojų bei studentų pagal naujausias fitodizaino tendencijas sukurtomis floristinėmis kompozicijomis. Kitoje ekspozicijoje, parengtoje iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, bus demonstruojami žemės motyvais dekoruoti margučiai.

Paroda veiks iki 2009 m. balandžio 18 d.

Velykos – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams ji buvo su gyvybės prisikėlimu siejama didžioji pavasario šventė, dabar atitinkanti krikščionių Velykas. Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Su šia švente nuo pagonybės laikų siejamas kiaušinis – margutis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškų galių. Lietuvoje rasta dar XIII a. margintų kiaušinių.

Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai buvo marginami rašytiniu, skutinėjimo ir tepliotiniu būdu. Tuo užsiimama Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių reikšdavo viltį, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų.

Parodoje eksponuojami Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose sukaupti margučiai. Muziejuje saugomas vienas iš didžiausių (per 1500 vnt.) ir unikaliausių šalyje margučių rinkinys. Eksponuojami augaliniais raštais išmarginti originaliausi, regioninį tapatumą atspindintys margučiai. Jų raštų įvairovė verčia manyti, kad margintojai vadovavosi vien savo vaizduote. Tačiau įsižiūrėjus į raštus galima pastebėti, kad lemiamą vaidmenį vaidino tradicija, tęsiama tipinių ornamentų ir spalvų kalba. Daugiausia čia išpieštų ar išskutinėtų margučių kvadrato, rombo, trikampio ženklais, reiškiančiais žemę, jos stabilumą, pastovumą, moteriškąjį – gyvybės pradą. Išdabintas žemės motyvais (ornamentais ir spalvomis) margutis yra tarsi tarpininkas tarp gamtos ir žmogaus kuriamos kultūros.

Kita parodos ekspozicija „Margutis – danguje ir gėlėse“ – tai originalios Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojų ir studentų floristinės kompozicijos. Kiaušinis ir augalas turi beveik tas pačias galias – jie geba iš savęs išauginti naują gyvybę. Darbuose pastebima archajinė margučio semantika. Įvairios kiaušinio interpretacijos susipina su naujausiomis fitodizaino tendencijomis, kurioms būdingas minimalizmas, atsigręžimas į gamtą, natūralias medžiagas. Studentų floristiniai darbai atskleidžia jų kūrybines galias ir jaunatviškas ambicijas taikomosios dailės srityje.

Gražiausiai pavasario šventei skirtoje parodoje lankytojus džiugins ir pavasarinę nuotaiką kurs ŠU Menų fakulteto studentai, folkloro ansamblis „Jorė“. Atidarymo šventę dovanoja moterų klubas „Šiaulietė“.

Parodoje vyks edukacinė programa „Margučio raštai“.

Informaciją apie parodą teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Rūta Stankuvienė, mob. tel. 8 650 12 142.