2009 m. balandžio 17 d., penktadienį, 16 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaroma paroda „Pranas Domšaitis (1880–1965). Tapyba“ iš Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje rinkinių. Parodoje eksponuojami P. Domšaičio aliejiniai paveikslai, nuosekliai atspindintys dailininko kūrybos raidą.
Parodą pristatys dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė (Klaipėda).
Paroda veiks iki 2009 m. birželio 19 d.
Pasak dailėtyrininkų, savitas ir ryškus tapytojas ekspresionistas P. Domšaitis yra sukūręs per devynis šimtus darbų – jų yra Vokietijos ir Pietų Afrikos muziejuose, galerijose, privačiose kolekcijose Europos, Afrikos, Australijos ir Amerikos žemynuose. Vis dėlto didžiausia dailininko kūrybinio palikimo dalis – 665 kūriniai – yra saugomi Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.
Istorijoje retas atvejis, kai didžioji menininko kūrybos palikimo dalis saugoma vienoje vietoje. Lietuvai šią dovaną įteikė Čikagos lietuvių fondas (JAV). Nutaręs išsaugoti dailininko kūrybos palikimą, 1980–1981 m. fondas nupirko iš P. Domšaičio našlės per 800 kūrinių, iš kurių 665 1989–2006 m. padovanojo Lietuvos dailės muziejui.
Mažojoje Lietuvoje gimęs ir augęs P. Domšaitis aktyvųjį kūrybinio gyvenimo periodą praleido toli nuo Lietuvos. Būdamas 27-erių, 1907-aisiais, gavęs žymaus vokiečių dailininko Makso Lybermano rekomendaciją, jis įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją. Po studijų tobulinosi Loviso Korinto dirbtuvėje Berlyne. Pripažinimo Vokietijoje P. Domšaitis sulaukė, 1919 m. surengęs pirmąsias individualias parodas Berlyne ir Breslau (dab. Vroclavas, Lenkija).
Baigęs Karaliaučiaus meno akademiją, P. Domšaitis tobulinosi Berlyne, Loviso Korinto dirbtuvėje, Osle bendravo su Edvardu Munchu, 1914–1918 m. lankėsi Nidos dailininkų kolonijoje. Kaip pripažintas peizažų ir religinių kompozicijų meistras, P. Domšaitis dalyvavo parodose Vokietijoje bei kitose Europos šalyse kartu su įžymiais dailininkais modernistais Ernstu Barlachu, Emiliu Nolde, Oskaru Kokoška ir kt. Trečiojo reicho metais (nuo 1933 m.) jo, kaip ir kitų ekspresionistų, kūryba buvo pripažinta „degradavusia“, profesinė veikla uždrausta, o paveikslai išimti iš muziejų ir eksponuoti kilnojamojoje „Išsigimusio meno“ parodoje. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse P. Domšaitis pasitraukė į Austriją, kur susitiko lietuvių dailininkus emigrantus Telesforą Valių, Paulių Augių ir su jais pirmą kartą dalyvavo emigrantų dailės parodose kaip lietuvių menininkas. 1949 m. P. Domšaitis su žmona dainininke Adelheide Armhold (1900–1992) apsigyveno Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).
Paskutinysis dailininko kūrybos laikotarpis PAR buvo itin produktyvus. Tuo metu buvo sukurtos ypatingai gilios, prasmingos kompozicijos religiniais motyvais, o biblinė „Bėgimo į Egiptą“ tema tapo viso dailininko gyvenimo ir kūrybos leitmotyvu. Dviejų tautų – lietuvių ir vokiečių – kultūrų išaugintas menininkas teigė: „Mano tapybos esmė yra magiškas realybės atsivėrimas, savybė, paveldėta iš tolimosios baltiškosios Tėvynės“.
XX a. karų, suiručių blaškomas, gyvenimą baigdamas toli nuo Lietuvos, Keiptaune, P. Domšaitis nepamiršo gimtinės, jos vaizdai inspiravo daugelį jo paveikslų. Jo kūriniuose susilydė Europos moderniosios dailės patirtis, lietuvių liaudies pasaulėjauta, egzistenciniai apmąstymai, Afrikos menas.
Dailininko kūrybos ir gyvenimo simboliu tapo kelio, nesibaigiančios kelionės motyvas. Menininko poreikis mokytis, pažinti, kurti tragiškai persipynė su XX amžiaus negandomis ir kataklizmais. „Aš visada kelyje“ – taip vadinasi vienas paskutiniųjų P. Domšaičio paveikslų.
P. Domšaičio kūriniuose vyrauja apibendrintos, dekoratyvios formos. Ypatingai svarbi jo kompozicijose yra šviesa, kurios pluoštai suteikia paveikslams ekspresijos ir paslapties. Tai dvasinga, stipraus kolorito tapyba. Tapytojas Viktoras Vizgirda rašė: „Pranas Domšaitis yra ekspresionistas, gal ryškiausias ir vienintelis lietuvių dailėje, šios srovės aplinkoje subrandinęs savo kūrybą Vokietijoje“.
Informaciją apie parodą teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė tel. 8 41 52 43 98; 8 672 2 11 52.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
