Lapkričio 9 d., pirmadienį, 16 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch.Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) atidaroma latvių dailės klasiko Gederto Eliaso (1887–1975) kūrybos paroda „Gederto Eliaso tapyba“. Latvijos nepriklausomybės dienai skirto renginio organizatoriai – Šiaulių „Aušros“ muziejus bei Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejus. Parodos globėjas – Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Hardijas Baumanis, kuris dalyvaus ir parodos atidaryme.
Paroda veiks iki 2010 m. sausio 30 d.
G. Eliasas – Latvijos dailės klasikas, profesorius, jaunųjų dailininkų ugdytojas, meno istorijos tyrinėtojas. Jo darbai turėjo įtakos Latvijos vaizduojamojo meno raidai. G. Eliaso kūryba apima ilgą laikotarpį – nuo XX a. antrojo iki aštuntojo dešimtmečių. Jo darbuose atsispindi Europos XX amžiaus tapybai būdingi bruožai. Per tūkstantį aliejinių paveikslų, šimtai akvarelių ir pastelių, tūkstančiais skaičiuojami piešiniai, straipsniai įvairiais meno klausimais – toks yra G. Eliaso kūrybinis palikimas, kurio didžioji dalis saugoma jo vardu pavadintame Jelgavos istorijos ir meno muziejuje. Pasak muziejaus direktorės pavaduotojos Marijos Kauperės, menininko veiklos diapazonas yra labai platus, G. Eliasas įrašė ryškius puslapius į latvių meno istoriją ir kaip tapytojas, ir Latvijos meno akademijos profesorius, ir meno istorikas.
Paroda ,,Gederto Eliaso tapyba“ parengta iš Jelgavos istorijos ir dailės muziejaus rinkinių. Lietuvoje šio įvairiapusio, ryškiu talentu apdovanoto ir išsilavinusio menininko darbai eksponuojama pirmą kartą. Parodą surengti padėjo per tris dešimtmečius besitęsiantis Šiaulių ,,Aušros“ ir Jelgavos muziejų bendradarbiavimas.
Būsimasis dailininkas mokėsi Jelgavos realinėje mokykloje, kur pradėjo domėtis menu. Vėliau piešimo mokėsi pas dailininką Janį Valterį, dailininko Vilhelmo Purvinio studijoje Rygoje. 1906 m. jis išvyko į užsienį. Danijoje ir Olandijoje G. Eliasas susipažino su tų šalių meniniu gyvenimu, dailininkų darbais, 1908 m. įstojo į Briuselio karališkąją menų akademiją, kurioje studijavo tapybą ir skulptūrą. 1913 m. baigęs Karališkąją akademiją, dar metus dailininkas praleido Prancūzijoje ir Italijoje. Grįžęs į Latviją, 1916 m. jis vėl išvyko į Rusiją studijuoti rusų realistinės tapybos. 1919 m. G. Eliasas grįžo į Rygą, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos.
1920 m. G. Eliasas įsijungė į Rygos dailininkų grupės (ekspresionistų grupė, jungusi talentingiausius Latvijos tapytojus ir skulptorius) veiklą. 1920 m. grupės surengtoje pirmoje parodoje G. Eliasas eksponavo 67 darbus. Šiuose darbuose labai aiškus modernistinių srovių pėdsakas. Nuo to laiko G. Eliasas aktyviai kūrė, dalyvavo parodose Latvijoje ir užsienyje, daug keliavo po Vakarų Europą.
1925 m. G. Eliasas pradėjo dirbti Latvijos dailės akademijoje, tapo jos profesoriumi. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje jo sukurti darbai – peizažai, figūrinės kompozicijos – tapo latvių dailės klasika. Šiuos darbus įkvėpė jau ne kelionės po užsienio šalis, o Latvijos gamta, žmonės. G. Eliasas tapo tikru kompozicijos meistru, dalyvavo parodose Latvijoje, užsienyje – Osle, Kopenhagoje, Londone, Paryžiuje. 1940 m. su broliu Kristapu dailininkas išleido studiją ,,Naujųjų laikų prancūzų dailė“. Šeštajame dešimtmetyje ėmęsis pastelės, jis sukūrė daug įsimintinų šio žanro darbų. G. Eliasas išugdė pokario Latvijos dailininkų kartą.
1953 m. išėjęs į pensiją, jis nenustojo kurti, dalyvavo parodose. Vis dėlto į Latvijos dailės istoriją kaip nepralenktas kompozicijos, peizažo ir figūrinių kompozicijų meistras, žymus portretistas įėjęs G. Eliasas paskutiniuosius 20 savo gyvenimo metų jautėsi vienišas. Anapilin ir svetur buvo iškeliavę daugelis jam artimų žmonių. Paties G. Eliaso gyvenimo gija nutrūko 1975 metų sausio 29 d. Menui buvo atiduota viskas – talentas, laikas, meilė, o sulaukta pripažinimo. Nepaisant to, jo vardo niekada nėra lydėjusi triukšminga šlovė.
Šiauliuose eksponuojami brandžiausi G. Eliaso ankstyvojo laikotarpio darbai, labiausiai atitinkantys Ch.Frenkelio vilos puošnių parodinių salių dvasią, reprezentuojantys dailininką kaip portreto, natiurmorto ir peizažo meistrą. Šie darbai buvo eksponuoti Vokietijoje (Berlynas, 2005) ir Švedijoje (Stokholmas, 2008).
G. Eliaso darbų paroda pradeda naują ,,Aušros“ muziejaus parodinės veiklos etapą, reprezentuosiantį muziejų kaip instituciją, pristatančią ne tik saugomas muziejines vertybes, bet ir užsienio šalių dailės paveldą.
Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, tel.
(8 41) 52 43 98, [email protected]
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
