2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116, Šiauliai) vyks kultūros vakaras „Liudviką Jakavičių-Lietuvanį prisimenant“. Tai pirmasis ciklo „Kultūros vakarai Poeto Jovaro name“ renginys, skirtas L. Jakavičiaus 140-osioms gimimo metinėms. Stilizuotame tarpukario knygyne bus pasakojama apie L. Jakavičiaus gyvenimą ir veiklą, Šiaulių estrados teatro aktoriai, vaidindami intermedijas, atgaivins L.Jakavičiaus mėgtą ir propaguotą estrados žanrą.
L. Jakavičius, pasirašydavęs slapyvardžiu Lietuvanis (senovės lietuvių lietaus dievaitis) – vienas iš stambiausių tarpukario Lietuvos privačių leidėjų. Jis gimė 1871 m. kovo 10 d. Akmenėje, 1891 m. apsigyveno Rygoje, kur įsteigė spaustuvę, knygyną „Lietuva“, turėjusį 4 filialus ir Lietuvoje. Rygoje Lietuvanis leido savaitraštį „Rygos naujienos“, humoristinius kalendorius ir kt. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m., L. Jakavičius apsigyveno Šiauliuose. Mieste įsteigė knygyną „Lietuva“, kuris tapo vienu iš didžiausių Šiaulių knygynų. Pagrindinę L. Jakavičiaus leistų spaudinių dalį sudarė kalendoriai, sapnininkai, humoristinės ir scenos meno knygelės, atvirukai, įvairūs praktinio pobūdžio leidiniai, skirti plačiajai visuomenei, pvz.: kaip išmokti fotografuoti, taupyti pinigus, prižiūrėti savo sveikatą ir kt. Visi L. Jakavičiaus leidiniai buvo spausdinami dideliais tiražais. Kaip teigė pats knygininkas, visų leidinių buvo išleista daugiau nei 2 milijonai egzempliorių.
Ypatingai populiarūs buvo L. Jakavičiaus leisti kalendoriai: „Juokų kalendorius“, „Lietuvių naminis draugas“, „Lietuvių ūkiškasis kalendorius“, sieninis nuplėšiamas kalendorius. Juose gausu anekdotų, piešinių, eilėraščių. Daugelis jų kurti paties leidėjo. L. Jakavičius savo populiariais, pigiais leidiniais paskatino visuomenę skaityti, padėjo atverti kelią knygai į tuos namus, kuriuose ja dar nebuvo domimasi.
Reikšmingi L.Jakavičiaus nuopelnai draudžiamos lietuviškos spaudos ir knygų platinime. Gyvendamas Rygoje, L.Jakavičius, net kentėdamas caro žandarų persekiojimus, kratas, rūpinosi lietuviškų leidinių platinimu, bendradarbiavo su draudžiamais „Varpo“, „Ūkininko“, „Naujienų“ laikraščiais, bendravo su Mažosios Lietuvos kultūros veikėjais (Vydūnu, Jankumi), leidėjais, knygnešiais. Rygoje įkūrė lietuvių literatūros rėmimo ir platinimo draugiją „Šviesa“, stengėsi suburti tautiečius, skatino juos kalbėti lietuviškai, palaikė lietuviškumo dvasią.
Iki mūsų dienų Šiaulių miesto centrinėje aikštėje auga Spaudos ąžuoliukai, pasodinti 1929 m., minint spaudos draudimo panaikinimo 25-ąsias metines. Kartu su kitais draudžiamos lietuviškos spaudos platintojais (poetais Jovaru, Miglovara), L.Jakavičiui buvo suteikta garbė sodinti šiuos ąžuoliukus. 1939m. leidėjas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Kita L. Jakavičiaus veiklos sritis – mėgėjų teatras. 1898 m. L. Jakavičius režisavo pirmąjį Rygos lietuvių spektaklį, vėliau organizavo Rygos lietuvių teatro mėgėjų draugiją „Žaislas“. Jis pats jai vadovavo, režisavo spektaklius, vaidino, dainavo. Teatrinę veiklą L. Jakavičius pratęsė ir apsigyvenęs Šiauliuose: mieste įkūrė draugiją tokiu pačiu pavadinimu, vadovavo jos veiklai, kaip režisierius reiškėsi Šaulių sąjungos veikloje, rūpinosi miesto įstaigų švenčių organizavimu. L.Jakavičiui artimiausias buvo tuo metu populiarėjantis estradinio teatro žanras. Jį galime laikyti vienu iš šio žanro pradininkų Lietuvoje, scenoje mėgusį pasirodyti kaip linksmų monologų, kupletų pasakotoją.
L. Jakavičius, propaguodamas populiariąją kultūrą, kartu prisidėjo ir prie visuomenės ugdymo, paruošimo priimti profesionaliąją kultūrą, meną. Sumanus ir aktyvus L. Jakavičius istorijoje paliko pėdsaką kaip draudžiamų lietuviškų leidinių platintojas, lietuviškumo puoselėtojas ir spausdinto žodžio skleidėjas.
Informaciją apie renginį teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Almantas Šlivinskas, tel. (8 41) 52 43 92.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
.png "Atpūtas un ceļojumu piedāvājumi 28.02.2025 - 15.03.2025 Trīs Grieķijas pērles! Latvia Tours")
