Praėjusią savaitę į Neringos gyventojus ir Kuršių nerijos lankytojus kreipėsi Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus, atkreipdamas visų dėmesį į tai, kad pavasarį ir vasarą Kuršių nerijoje kyla didžiausia gaisrų grėsmė, todėl anot jo kiekvienas žmogus besilankantis šiame krašte turi elgtis ypatingai atsargiai ir atsakingai.
Merui pritaria ir apie dėl neatsargaus elgesio kylantį gaisrų pavojų primena Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Šverebas.
„Norėčiau visiems Neringos gyventojams ir Kuršių nerijos lankytojams dar kartą priminti, kad gaisras šiame krašte gali kilti dėl menkiausio neapdairaus elgesio. “, - teigia M. Šverebas.
Visiems gerai žinoma, kokios grėsmės gali kilti dėl neatsargaus miško lankytojo elgesio. Miške yra daug lengvai užsiliepsnojančių medžiagų: sausų šalelių, nukritusių pernykščių lapų, spyglių, išvirtusių sausuolių. Kuršių nerijoje ypatingai greitai užsiliepsnoja tankūs ir gamtinę brandą pasiekę kalnapušynai, kuomet susidaro sausuolių židiniai.
Visgi, kaip rodo statistika dauguma gaisrų kyla dėl žmogaus kaltės – aplaidaus rūkymo, kuomet numetama nuorūka ar degantis degtukas, miške pamestų stiklo šukių, palikto neužgesinto laužo ar netgi kibirkščiuojančios transporto priemonės.
Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas M. Šverebas primena, kad Kuršių nerijoje draudžiama kurti laužus tam tikslui nenustatytose, neįrengtose ir ženklais nepažymėtose vietose (pajūryje, ant apsauginio kopagūbrio, poilsiavietėse ir kt.). Net jei ketinate kurti laužą specialiai tam įrengtose vietose apie tai reikėtų informuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją arba Bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Gaisrų pavojus padidėja ir masinių renginių metu, kuomet į Kuršių neriją plūsta tūkstančiai lankytojų. Vienas tokių renginių – jau praėjusi vasaros sezono atidarymo šventė, į Neringą grįžtantis „Bitėlandas“. Prie jautrios Kuršių nerijos aplinkos išsaugojimo galime prisidėti visi, tiesiog, primindami kaimynams, atvykstantiems svečiams, kad negalima nenustatytose vietose degti laužo, bet kur naudoti lauko kepsnines. Derėtų nepamiršti, kad negalima užstatyti gaisrinių hidrantų“, - būti atsakingais ragino M. Šverebas.
Prisimindamas gegužės 29 d. Juodkrantėje kilusį gaisrą, kuomet atvira liepsna degė buvę poilsio namai „Santauta“, M. Šverebas dėkoja visiems padėjusiems jį gesinti.
Jeigu pastebėjote, kad kilo gaisras apie tai kuo skubiau informuokite Bendrosios pagalbos telefonu 112.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
