Autors: Bažnytinio paveldo muziejus
Avots: www.bpmuziejus.lt
Kaip ankstyvaisiais krikščionybės amžiais buvo suprantamas ir praktikuojamas gailestingumas? Toks yra pagrindinis klausimas, į kurį bandysime atsakyti paskutinėje Gailestingumo metų paskaitoje „Dvasinis ir socialinis gailestingumo aspektas ankstyvojoje krikščionybėje“. Paskaitą skaitys dr. Saulius Rumšas OP gruodžio7 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9). Teologas remsis Bažnyčios Tėvų bei pirmųjų Egipto dykumos vienuolių liudijimais.
Išgirdę Jėzaus raginimą būti gailestingiems (Lk 6, 36), apaštalai ir poapaštalinio laikotarpio krikščionys pabrėžia poreikį ir būtinumą tikėjimą bei meilę išreikšti konkrečiais darbais (Jok 2, 13–14). Naujojo įstatymo šviesoje šie darbai visada siejami su Dievo meilės gausa Jėzuje Kristuje (Ef 4, 32; Kol 3,12; 1 Jn 4, 7–11). Gailestingumas nebuvo vien dvasinis susimąstymas apie artimą, bet konkretus darbas ar poelgis, keičiantis artimo varganą padėtį. Įsakymas buvo įgyvendinamas praktiškai. Meilės išraiška buvo tokia, jog reikėjo skubiai organizuoti šią karitatyvinę veiklą bendruomenėje ar tarp bendruomenių ir ta veikla tapo savotiška institucija (Apd 6, 1–6; 11, 29). Bažnyčia augo jos narių broliškų veiksmų dėka.
Pirmojoje paskaitos dalyje gvildensime gailestingumo sampratą pirmųjų Egipto vienuolių mokyme, kur gailestingumo sąvoka dažniausiai aptinkama kalbant apie Dievo laikyseną žmogaus atžvilgiu. Jei vienas Dievas yra gailestingas, ką tada reiškia žmogui būti gailestingam? Jei gailestingumas yra Dievo atributas, kodėl vis dėlto krikščionys yra kviečiami konkrečiai parodyti Dievo meilę leisdami Dievui veikti.
Antrojoje dalyje dėmesį sutelksime į gailestingumo darbų atsiradimą bei įvairiausių gailestingumo darbų kūnui bei sielai sąrašų formavimąsi. Kokias raiškos formas įgavo gailestingumas? Šiandien mes turime septynis gailestingumo darbus kūnui ir septynis gailestingumo darbus sielai. Kaip ir kodėl jie tokie susiformavo? Ar galime apsiriboti vien jais? Jei gailestingumo darbas suprantamas kaip konkretus siekis pakeisti į nelaimę ar bėdą patekusio brolio padėtį, ar tada bet koks darbas, atliktas vardan Dievo, nebus kartu ir pats tikriausias gailestingumo darbas?
Trečiojoje dalyje gilinsimės į pagrindinius motyvus, skatinusius gerus darbus. Motyvų gausoje pažymėsime pačius reikšmingiausius, kur susipina asmeniniai ir bendruomeniniai tikslai, nuodėmių atleidimo ieškojimas bei asmeninio tobulumo siekis. Vienaip ar kitaip, visi motyvai liudija Dievo meilės gausą žmonijai.
Įėjimas – 5 Lt, studentams – nemokamai.
Asmuo kontaktams: Livija Paklonskaitė, (8 5) 269 7800, el. paštas: [email protected]
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
.jpg "Auto-foto orientēšanās spēle Valmieras novada Tūrisma pārvalde")
.png "Atlaides auto nomai Europcar")
