Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos vasario 19 d. pristato visuomenei naują knygą apie tradicinę architektūrą – „Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija“. Iš viso bus išleisti 5 tradicinės architektūros katalogai – visiems Lietuvos etnografiniams regionams. Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiems statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų.
Kataloguose suprantamai pateikta informacija, konkretūs projektiniai pasiūlymai, planai, spalviniai sprendimai, statybos technologijos ir kt. Tradicinės architektūros kataloguose pasiūlytas patrauklesnis, patogesnis bei kūrybiškesnis būdas sodybų projektavimui ir statybai.
Pasak knygos autorių, siekiant išsaugoti vietos tapatumą, architektūros pavidalai turi būti išreiškiami tos vietos žmonėms suprantama kalba – jiems įprastomis formomis, medžiagomis, spalvomis. Nėra lengva, remiantis senomis tradicijomis, kurti patogius, dabarties ir ateities gyvensenai pritaikytus pastatus, tačiau gerai šiuolaikiškai architektūrai priskiriamos savybės ne kaži kiek skiriasi nuo būdingų tradicinei. Tik šiandien yra žymiai platesnis priemonių pasirinkimas.
Projekto „Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose", kurį inicijavo ir vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, tikslas – informuoti visuomenę apie Lietuvos senąją tradicinę architektūrą saugomose teritorijose, prisidėti prie jos išsaugojimo ir pritaikyti šios dienos poreikiams.
Iki šių metų pavasario pabaigos bus parengti ir išleisti Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų (iš viso 5) tradicinės architektūros katalogai. Katalogas „Kaimo statyba. Rytų Aukštaitija“ jau yra išleistas anksčiau.
Naujausią katalogą „Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija“ sudarys šios dalys: istorinė, tradicinės architektūros pastatų ir elementų pavyzdžių, projektavimo ir statybos darbų organizavimo bei vykdymo.
Vakarų Aukštaitijos trobesių tūriai ir sandara buvo formuojami pagal kraštovaizdį, taip pat gyvenimo keliamus reikalavimus ir žemdirbio išmintį. Gryčia – pagrindinis vakarų aukštaičių sodybos pastatas, kurį struktūriškai sudaro kvadratinio plano rentinys ir prie jo prijungtas trisienis – priemenė. Per ją iš lauko einama į pagrindinę patalpą, tai yra pačią gryčią, kurioje šeima gyveno, dirbo, valgė, ilsėjosi ir šventė šventes. Ties įėjimu stovėjo duonkepė krosnis. Seniausios gryčios buvo tik dviejų patalpų, vadinamos vienagalėmis, kol iš kitos priemenės pusės pristačius dažniausiai panašaus dydžio antrą rentinį struktūra tapo dvigale.
„Jeigu svajojate apie savo sodybą ar atgavote begriūvančius senolių namus, - pataria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorė Rūta Baškytė, - neskubėkite visko griauti, kirsti šimtamečių medžių ir lyginti dar ledynmečio suformuotų kalvelių. Paimkite tradicinės architektūros katalogą, pasitarkite su architektais ir prikelkite tradicinį namą naujam gyvenimui“.
Daugiau apie Aukštaitijos tradicinę architektūrą ir jos pritaikymą naujai statomuose pastatuose išgirsite vasario 19 dieną 14 val. knygos „Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija“ pristatyme, kuris vyks Anykščių regioninio parko lankytojų centre (J. Biliūno g. 55 ,Anykščiai).
Visų 5 tradicinės architektūros katalogų elektroninę versiją rasite – http://www.vstt.lt/
Kontaktinis asmuo: Diana Rakauskaitė, Viešųjų ryšių specialistė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius; tel.: (5) 2709048
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
