Rugsėjo 1 d. prasideda akcija „Lašiša-2014“. Ji vyks iki lapkričio 20
dienos. Šios akcijos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos
kelių ir neršto apsaugą.
„Kviečiame visus žvejus elgtis atsakingai ir dar kartą primename
taisykles, kurių dera laikytis žvejojant lašišas. Prasidėjusios akcijos
metu organizuosime reidus, budėsime ir tikrinsime, kaip laikomasi šių
taisyklių, ir kviečiame visus žmones ir ypač žvejus stebėti aplinką ir
reaguoti į galimus pažeidimus. Gera prevencinė priemonė – geranoriška
žvejų tarpusavio kontrolė. Tad skatiname juos įsitikinti, ar greta
lašišas žvejojantys žmonės turi korteles ir prašome pačius jas parodyti,
jei to paprašytų kiti žvejai“, – sakė aplinkos viceministras Linas
Jonauskas.
Pagrindinės akcijos vietos – Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios,
Nemuno deltos regionas, Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios,
Siesarties, Vilnelės upės bei jų intakai ir šalia šių vandens telkinių
esantys privažiavimai ir keliai. Akcija rengiama dviem etapais –
Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione ir
Nemuno upėje ji vyks nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 20 d., o Nemuno,
Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upėse ir jų
intakuose – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d.
Lašiša – nuo seniausių laikų bene labiausiai vertinama žuvis mūsų upėse
ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje itin pradėjo mažėti XX a.
6-ajame dešimtmetyje. 8-ajame dešimtmetyje lašiša jau buvo įrašyta į
Lietuvos raudonąją knygą. Todėl susirūpinta šių vadinamųjų karališkų
žuvų išteklių atkūrimu.
Lašišinės žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms
iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių
lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo
neršti plaukiančias žuvis. Jie nutraukia lašišų, įveikusių daugiau kaip
300 km kelionę, kad gimtosios upės rėvose duotų gyvybę kitai kartai,
gyvybę. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms
apsaugoti aplinkosaugininkai pradėjo rengti akciją „Lašiša“.
Reklāma
Akcijos metu aplinkosaugininkai nuolat organizuos reidus ir budės
lašišų ir šlakių migracijos bei neršto vietose, kontroliuos verslinę,
mėgėjišką ir specialiąją žvejybą, stabdys ir tikrins įtariamų žvejybos
reikalavimų pažeidimais asmenų transporto priemones. Jie naudosis
šiuolaikinėmis vietovės stebėjimo, vaizdo įrašymo ir kitomis techninėmis
priemonėmis.
Aplinkosaugos pareigūnams talkins policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybų darbuotojai.
Norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose
privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, kuri 1 dienai kainuoja 10 Lt. Ją
galima nusipirkti naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų
informacine sistema ALIS http://alis.am.lt , „Perlo“ terminaluose.
Aplinkosaugininkai primena, kad leidžiama žvejoti ne mažesnes nei 65 cm
ilgio lašišas ar šlakius. Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną
lašišą ar šlakį. Sugavus lašišą ar šlakį, per 5 min. turi būti
nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis, ir tokia kortelė jau
nebegalioja. Jeigu žvejas buvo įsigijęs tik šią kortelę ir neturi žvejo
mėgėjo bilieto, jis nebeturi teisės toliau žvejoti ne tik lašišas, bet
ir kitas žuvis, o nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti
be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Mėgėjų
žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių 3 priede nurodytuose upių
ruožuose. Taip pat per 10 dienų privaloma el. paštu – [email protected] arba
faksu (8-5) 266 2707 ar per ALIS (jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta per
ALIS) pateikti ataskaitą, nurodant žvejybos datą, upės atkarpą, kurioje
sugauta lašiša ar šlakis, sugautos žuvies svorį, ilgį, lytį, kitus
duomenis. Žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam
tikruose upių ruožuose. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma
turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo
kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Draudžiama prekiauti sužvejotomis
lašišomis ar šlakiais.
Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė
– bauda nuo 800 Lt iki 2000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių (pvz.,
spiningo, tinklo, žeberklo) ir priemonių (pvz., valties) konfiskavimu.
Taip pat pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pvz.,
už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip
du tūkstančius litų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugaunama ichtiologiniame
draustinyje ar rezervate, taikomas trigubas padarytos žalos žuvų
ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis – už lašišą tektų sumokėti
daugiau kaip 6 tūkst. litų.
Pastebėję brakonieriavimo atvejus, gyventojai kviečiami nelikti abejingi
ir apie juos nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
