2015 m. kovo 19 d., ketvirtadienį, 17
val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) pristatoma Fotografijos
muziejaus meninės fotografijos rinkinio paroda „Kolekcija“, kurioje XX a. 5–9 dešimtmečių
Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja daugiau kaip šimto mūsų šalies
autorių kūriniai.
Paroda veiks iki 2015 m. rugsėjo 13 d.
Reklāma
Nuo pat Fotografijos muziejaus
kūrimosi, daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius, muziejaus
pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti
iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien
saugoma daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena iš didžiausių ir išsamiausių
muziejuose saugomų šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kolekcijų, kuri taip
nuodugniai parodoje pristatoma pirmą kartą.
Daugiausia kolekcijos kūrinių
sukaupta jų sukūrimo laikmečiu, aktyviai ir kryptingai formuojant muziejinį rinkinį,
reaguojant į fotografinio gyvenimo, autorių kūrybos aktualijas, siekiant ir
turint pakankamai finansinių galimybių įsigyti tai, kas anuomet buvo vertinga
ir reikšminga. Daug autorių savo kūrinius muziejui dovanojo be jokio atlygio,
taip suteikdami galimybę mums šiandien jais gėrėtis.
Parodoje pristatomi bemaž visų
muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai – beveik 120 fotografijų,
sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės
metais. Fotografijose pakankamai išsamiai atsiskleidžia to laikotarpio Lietuvos
fotografijos ypatybės, istorinis laikotarpis bei sąlygos, kuriomis turėjo kurti
Lietuvos fotografai. Eksponuojami ir iškiliausi vadinamosios lietuvių
fotografijos mokyklos atstovų humanistiniai kūriniai, ir groteskiškos
fotografijos, šlovinančios veidmainišką sovietinę ideologiją. Šalia žinomų, jau
ikonomis tapusių profesionalų kūrinių, pateikiamos ir šiandien nepagrįstai
primirštų autorių fotografijos bei fotomėgėjų, fotografijos entuziastų, kurie, sekdami Lietuvos fotografijos autoritetus,
sukūrė įstabių kūrinių, darbai.
Parodos skerspjūvyje labiausiai
išsiskiria trys epochos linijos, lėmusios Lietuvos fotografijos kelią:
stingdantis stalinizmo laikotarpis, „atšilimo“ laikotarpis, peraugęs į
„stagnaciją“, ir „perestroika“, davusi pradžią Atgimimui bei Lietuvos
Nepriklausomybei. Kiekvienas iš šių laikotarpių savaip paveikė fotografinę
raišką. Stalinizmo represijų metais meniškumas buvo apskritai eliminuotas iš
fotografinio lauko – dominavo tik ideologinė žurnalistinė fotografija. „Atšilimo“
laikotarpiu susiformavo garsioji lietuvių fotografijos mokykla, nustebinusi ne
tik Maskvos meno kritikus, bet ir visą pasaulį. Ideologinių spąstų gniaužtuose
lietuviai atrado humanistinį žmogaus būties perteikimą, psichologinį portretą
bei stiprų ryšį su gamta. Šios temos neprieštaravo socialistinio realizmo
idėjoms, bet cenzūra išliko kieta, kokia buvusi. Artėjant Atgimimui,
susiformavo fotografų karta, kuri pasipriešino ankstesnės lietuvių fotografijos
mokyklos vaizdo realistiškumui. „Maištininkai“ galutinio rezultato tikslą
perkėlė į fotografavimo procesą ir sukūrė naujas fotografijos formas.
Jauniesiems parodos lankytojams
ir jų tėveliams parengtas gidas po parodos ekspoziciją – edukacinių užduočių
lankstinukas, padėsiantis geriau pažinti ir kūrybiškai nagrinėti bei
interpretuoti parodos eksponatus.
Informaciją
teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija
Ulinskytė-Balzienė, tel. (8 41) 52 43 96.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
