Autors: www.vno.lt
Avots: www.vno.lt
Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai per devynis šių metų mėnesius
pasiekė 8,9 mln. litų grynojo pelno. Jungtinė įmonė veikti pradėjo tik
šių metų liepos mėnesio 1 d., iki tol veiklą vykdė trys atskiros
valstybės įmonės – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.
„Rezultatai rodo, kad nuo tada, kai buvo sujungtos Vilniaus, Kauno ir
Palangos oro uostus valdžiusios įmonės, pasiekėme finansinį stabilumą.
Tai yra pakankamai trumpas laikas, kad būtų galima vertinti įmonių
sujungimo pasekmes ir pasiektus tikslus, tačiau sinerginis efektas jau
dabar yra akivaizdus. Teigiamos įtakos rezultatams davė ne tik
kompleksinis efektyvumo didinimas, bet ir griežta sąnaudų kontrolė“, -
sako Lietuvos oro uostai generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Šių metų liepos 1 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, valstybės
įmonė „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro
uostas reorganizuotos prijungimo būdu. Sujungimo datą bendras visų trijų
oro uostų konsoliduotas nuostolis sudarė 14,6 mln. litų.
2014 m. trečiojo ketvirčio įmonės pajamos sudarė 21,5 mln. litų ir 6,4
proc. viršijo planuotą sumą, bei 9,7 proc. 2013 m. rezultatą (vertinant
visų trijų įmonių atskirus rezultatus konsoliduotai). Aviacinės veiklos
pajamos, kurias sudaro oro uostų rinkliavos, centrinės infrastruktūros
pajamos bei kitos aviacinės pajamos, pasiekė 14,1 mln. litų ir buvo 4,9
proc. didesnės nei planuota, bei 10,3 proc. didesnės nei 2013 m.
Lietuvos oro uostai šių metų trečiąjį ketvirtį taip pat patyrė mažiau
sąnaudų – 16,1 mln. litų, o tai yra 14 proc. mažiau nei planuota.
Anot G. Almanto, dabartiniai finansiniai rodikliai leidžia daryti
pagrįstas prielaidas, kad šiuos metus Lietuvos oro uostai baigs su
minimaliu nuostoliu arba optimistiniu scenarijumi – su minimaliu metiniu
pelnu. „Keturis „aerodrominius“ sezonus turinčių šalių aviacijoje
konkreti situacija priklauso nuo to, kaip anksti ir kaip stipriai
prasidės žiema“, - pabrėžia G. Almantas.
Per 2014 m. pirmus tris ketvirčius keleivių skaičius Lietuvos oro
uostuose paaugo 9,5 proc., skrydžių padaugėjo 15,6 proc. Bendruose
pasaulio aviacijos vystymosi grafikuose, vertinant keleivių skaičiaus ir
BVP augimo santykį, Lietuva yra viršutinėje pozicijoje šalia Jungtinių
Arabų Emyratų, Turkijos ar Tailando. Tai svarbus makroekonominis
rodiklis ir labai garbinga pozicija šalia dabartinių aviacijos rinkos
grandų. Minėtas rodiklis rodo šalies augimo tempus bei potencialą
pasauliniame kontekste. Akcentuotina, kad Lietuva verslui pritaikyto ir
tinkančio alternatyvaus susisiekimo aviacijai neturi.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
