Skaičiuojama, kad Lietuvoje turizmo sektoriuje dirba
daugiau kaip 40 000 žmonių, o susijusiose srityse – dar pusantro karto tiek.
Šis sektorius itin atviras jaunimui – darbas kavinėje, restorane ar viešbutyje
dažnam būna viena pirmųjų veiklos patirčių. Be to, įsidarbinti čia pavyksta ir
žemesnės kvalifikacijos, taip pat vyresnio amžiaus asmenims: apmokyti norinčius
dirbti padavėjais, kambarių tvarkytojais ar registratoriais netrunka ilgai.
Reklāma
Vieningai sutariama, kad itin imli „darbo rankoms“
yra sveikatos turizmo (sveikatinimo ir medicinos paslaugų) sritis. Pavyzdžiui,
skaičiuojama, kad viena nakvynės vieta apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatinimo
paslaugas teikiančiame centre sukuria vieną darbo vietą. Kadangi sveikatos
turistai itin reiklūs, paslaugų kokybės standartai aukšti – ženklus pajamų
augimas šiame sektoriuje sunkiai įmanomas be papildomų klientus aptarnaujančių
ir jiems paslaugas teikiančių darbuotojų.
Turizmo studijų absolventų įsidarbinamumo rodikliai,
į Lietuvą sveikatinimo srityje dirbti grįžtantys emigrantai, galiausiai – ženkliai
didesnį atlyginimą medicinos turizmą sėkmingai plėtojančiose įstaigose
gaunantys gydytojai tik patvirtina, kad plėtojant sveikatos turizmo sektorių
galima sukurti tūkstančius sėkmingų darbo vietų Lietuvoje.
Darbą randa
dar praktikos metu
Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filialo
direktorė Gitana Jurgelaitienė teigia, kad viena pagrindinių turizmo studijų
populiarumo priežasčių – aukštas įsidarbinamumo rodiklis. „Mūsų duomenimis, net
du trečdaliai trečio kurso studentų jau turi nuolatinį darbą – dažnai įmonėse,
kuriose atlieka ar atliko profesinę praktiką“, – sako ji.
G. Jurgelaitienė teigia pastebinti, kad praktikantų
bei darbuotojų vis dažniau ieško ir atvykstamojo turizmo paslaugas teikiančios
įmonės. Jei anksčiau didžiąją dalį studentų „nusiurbdavo“ išvykstamojo turizmo
organizatoriai, tai dabar matomas vis didesnis poreikis kaimo, konferencinio ir
sveikatos turizmo paslaugas teikiančiose bendrovėse.
Direktorės nuomone, tai lemia kelios priežastys –
visų pirma didėjantys turistų į Lietuvą srautai. Be to, atvykstamojo turizmo
srityje dirbančios bendrovės stiprėja, auga jų veiklos profesionalumas.
Pavyzdžiui, kaimo turizmu besiverčiančios įmonės vis dažniau „išauga“ šeimos
verslo „marškinėlius“, o atvykstamojo turizmo organizatoriai vis labiau
supranta rinkodaros svarbą ir žvalgosi tikslines studijas baigusių specialistų.
„Manau, kad reikšmingą potencialą turi sveikatos
turizmas. Beje, plečiantis šiai sričiai, tikėtinas ir darbo užmokesčio turizmo
sektoriuje augimas. Tam įtakos turi itin aukšti paslaugų standartai bei gerokai
daugiau pinigų, lyginant su kitais atvykusiais, išleidžiantys sveikatos
turistai. Žinoma, sveikatos, kaip ir viso atvykstamojo turizmo, sektoriaus
augimas itin priklauso nuo bendro šalies žinomumo“, – įsitikinusi G.
Jurgelaitienė.
Sugrįžo dirbti
į gimtinę
Įmonės „SPA Vilnius“ plėtros Anykščiuose patirtis
rodo, kad sveikatos paslaugas teikiančio sektoriaus augimas gali ne tik
pasiūlyti jaunimui patrauklias darbo vietas Lietuvoje, bet ir sugražinti į
gimtinę svečiose šalyse besidarbuojančius lietuvaičius.
„Kai paskelbėme apie planus atidaryti SPA paslaugų
centrą Anykščiuose, planuojamomis 60-70 darbo vietų susidomėjo daugiau kaip 700
asmenų. Tarp jų buvo ir ne viena dešimtis tuo metu užsienyje besidarbavusių
emigrantų iš Lietuvos“, – pasakoja „SPA Vilnius“ generalinis direktorius Valdas
Trinkūnas.
Jo teigimu, tikslingai tarp emigravusių įmonė
darbuotojų neieškojo – informaciją apie siūlomas darbo vietas išvykusieji
surado patys, kai kuriems žinią perdavė Lietuvoje gyventi likę tėvai. „Didžioji
dalis susidomėjusių emigrantų buvo vienaip ar kitaip susiję su Anykščiais ir
svarstė apie galimybę grįžti į gimtinę. Garantuota darbo vieta buvo
svarbiausias motyvas, nulėmęs galutinį apsisprendimą“, – sako įmonės vadovas.
Dirbti sugrįžę keliolika migrantų iš Norvegijos,
Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių sudarė apie 15% tuo metu į
sveikatinimo paslaugų centrą Anykščiuose priimtų darbuotojų. Teigiamą sprendimą
jų atžvilgiu visų pirma lėmė sugrįžti norinčių asmeninė motyvacija, privalumu
buvo kalbų mokėjimas bei darbo turizmo sektoriuje patirtis. Visgi, V. Trinkūno nuomone,
norint sėkmingai dirbti turizmo srityje svarbiausia turėti „paslaugumo geną“, o
įgyti reikiamas žinias ar patirtį nėra sunku.
„Sveikatinimo centrai – tai tarsi trys įmonės po
vienu stogu: teikiamos apgyvendinimo, maitinimo bei sveikatinimo paslaugas, tad
darbuotojų poreikis išties didelis. Skaičiuojama, kad viena nakvynės vieta
sveikatinimo centre sukuria vieną darbo vietą“, – aiškina verslininkas ir
atkreipia dėmesį, kad sveikatos turizmo srityje sezoniškumas ženkliai mažesnis
nei, tarkime, pažintinio ir poilsio turizmo srityje.
Gali
paskatinti likti Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalies
ligoninės šiuo metu ieško beveik 300 įvairių sričių specialistų – daugiausia
šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų ir chirurgų. Teigiama, kad ilgėjant
gyvenimo trukmei, gydytojų bei slaugytojų poreikis augs dar labiau – ir ne tik
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasak Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos
pirmininko Laimučio Paškevičiaus, gydytojų migracija iš Lietuvos – masinis
reiškinys, įgaunantis vis didesnį pagreitį ir galintis lemti mažėjantį
sveikatos paslaugų prieinamumą ateityje.
„Kai paklausiau medicinos studentų, kurie iš jų
planuoja ir jau dabar imasi konkrečių veiksmų, kad išvyktų dirbti į užsienio
šalis, teigiamai atsakė dauguma. Mokėdamas kalbą, gerai apmokamą darbą kitoje
šalyje gydytojas gali rasti per kelias savaites – kvalifikacijos juk
pripažįstamos automatiškai“, – pasakoja ekspertas.
Jo manymu, nors parengti vieną gydytoją valstybei kainuoja
dešimtis tūkstančių eurų, nėra imamasi pakankamai priemonių, kad būtų sudaromos
patrauklios sąlygos medikams likti dirbti Lietuvoje. „Medicinos turizmas nors
ir netaps panacėja gydytojų emigracijos klausimui spręsti, tačiau gali ženkliai
pagerinti medikų darbo sąlygas Lietuvoje bei paskatinti vis daugiau jų likti
gimtinėje“, – sako L. Paškevičius.
Specialisto teigimu, gydytojai emigruoja ne tik dėl kelis
ar net keliolika kartų didesnių atlyginimų, bet ir dėl geresnių sąlygų
tobulinti savo kvalifikaciją, daug aukštesnių organizacinės kultūros standartų,
galiausiai – galimybės susitelkti į savo tiesioginį darbą bei pacientus, o ne
įvairių formų ir dokumentų pildymą. Jaunimą išvykti dažnai skatina ir Lietuvoje
vyraujanti „dviejų atlyginimų“ sistema: jaunajai kartai nelegalūs mokėjimai už
paslaugas nėra priimtini.
„Medicinos turizmo plėtra ne tik sukuria prielaidas
padidinti gydytojų darbo užmokestį, bet ir suteikia impulsą organizacijoms
kelti kokybės kartelę, tvarkyti įstaigų vadybos procesus, investuoti į
modernias technologijas: visa tai gali paskatinti medikus pasirinkti dirbti
Lietuvoje, o ne ieškoti laimės užsienyje“, – įsitikinęs
L. Paškevičius.
pix-LAT.3860.gif)
