Kuršių nerijos miškų atkūrimui – ženkli „Švyturio“ parama

Uostamiesčio alaus darykla „Švyturys“ per metus skyrė 13 700 EUR paramą Kuršių nerijos mišką nusiaubusio gaisro likvidavimui ir jo prevencijai. Pernai už skirtas lėšas buvo įsteigti keturi nauji etatai kopų saugojimo ir tvarkymo darbams, šiemet gaisrų prevencijos darbai bus tęsiami.

„Mes, kaip uostamiesčio aludariai, jaučiame didelę atsakomybę padėti saugoti ir puoselėti tokias svarbias mums vietas kaip Kuršių nerija. Todėl įvykus nelaimei stengėmės sureaguoti nedelsdami ir padėti ne tik finansiškai, bet ir kartu su „Švyturio“ daryklos darbuotojais tiekdami vandenį gaisrui gesinti. Tikimės, kad prisidėsime apsaugodami miškus nuo tokių nelaimių ateityje“, – sako bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

Nuo pernai balandį įvykusios nelaimės iki 2014 metų pabaigos, „Švyturys“ skyrė po 5 litų centus (0,014 EUR) nuo kiekvieno parduoto „Memelbrau“ alaus butelio bei taurės: iš viso surinkta 5 000 EUR. Planuojama, kad ši parama iki vasaros sezono pradžios bus panaudota naujoms rūkymo vietoms įrengti. Jos padėtų išvengti dažniausios miškų gaisrų priežasties – neatsakingai numestų nuorūkų. Iki šiol vasaros sezono metu rūkymo vietos būdavo numatytos tik paplūdimiuose. Šiuo metu svarstoma, kad rūkymo vietos galėtų atsirasti ir prie visas Neringos gyvenvietes jungiančio dviračių tako.

„Švyturio“ paramos lėšos nukreiptos į prevenciją, mat miško atsodinimo darbai dar negali būti vykdomi. Degimvietė bus atsodinama tik 2016 metais. Taip nuspręsta dėl atliktų eksperimentų, kurie parodė, kad atsodinimo darbai anksčiau negali būti vykdomi. Aplinkosaugininkai teigia, kad iškart po gaisro, veikiamas aukštų temperatūrų, suaktyvėja grybas Pūstasis gniaužtenis. Jis džiovina medžius ir ypatingą žalą daro sodinukams. Kuomet šis grybas neturi kuo maitintis, jis aprimsta ir, praėjus ne mažiau kaip metams po gaisro, galima pradėti miško atsodinimo darbus. Jie trunka trejus metus.

Keturi kopų sargai

„Kuršių nerija yra labai svarbus visos šalies gyventojų turtas, kuriam išsaugoti reikia milžiniškų žmogaus pastangų. Ypatingu išbandymu Neringos bendruomenei tapo pernai kilęs gaisras – jo metu išdegė net 130 ha miško. Džiugu, kad „Švyturio“ pagalbos sulaukėme ne tik gesinant gaisrą, bet ir likviduojant jo pasekmes bei vykdant tolimesnę prevenciją. Ši pagalba neįkainojama“, – teigia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

„Švyturys“ iš karto po nelaimės skyrė 8 700 EUR paramą, kuri buvo panaudota tolimesniam miškų saugojimui ir prevencijai. Ši parama suteikta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, lėšas panaudojusiai Naglių bei Grobšto gamtos rezervatuose budėjusių kopų sargų atlyginimams bei rudenį vykdytiems sumedėjusios augmenijos šalinimo darbams.

Keturi kopų sargai tvarką palaikė ir jautrią Kuršių nerijos aplinką nuo nedrausmingų poilsiautojų saugojo vasaros mėnesiais. Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovės Aušros Feser, be kopų sargų indėlio Naglių gamtos rezervatas tūrėtų būti uždarytas, nes be priežiūros būtų nutryptos aplink esančios kopos.

„Švyturys“ nuolat rūpinasi Kuršių nerijos miškų gerove. 2006 metais Smiltynės mišką nusiaubus gaisrui, „Švyturys“ ir LRT inicijavo labdaros akciją ir koncertą „Atgaivinkime Smiltynę“, kurios dėka miško atkūrimui buvo surinkta daugiau kaip 29 000 EUR. Už juos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įsigijo mineralizuotų juostų suarimui bei miško darbams skirtą traktorių ir kitą įrangą. Tuomet „Švyturio“ darbuotojai, kartu su LRT televizijos ekrano žmonėmis, išdegusiuose plotuose vietoj kalnapušių pasodino kelis tūkstančius berželių ir pušelių. Po gaisro Smiltynėje per kelis metus atkurta per 50 hektarų miško.

KOMENTARAS

(vardas) rezultatas?


 

Apie mus | Kontaktai | Autorinės teisės | Partneriams
All rights reserved © 2002 - 2023 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2023 1st-studio.com

 
Total Timed::0.13673091sec.