Didžioji dalis lietuvių egzotiškosios Malaizijos laukinius paplūdimius prieš beveik du dešimtmečius pirmąkart išvydo legendinėje televizijos laidoje „Robinzonai“. Vėliau šios Pietryčių Azijos valstybės žiūrovai per savo televiziją galėjo stebėti ypač ryškiai Malaizijoje sužibusį lietuvį menininką Ernestą Zacharevičių. Jo grafičiai šioje šalyje iki šiol yra vieni labiausiai fotografuojamų bei lankomų objektų. Dabar Malaizija apibraukta Rytų kultūrą įsimylėjusių lietuvių keliautojų žemėlapiuose: šis skirtingų religijų, kerinčios gamtos, įspūdingos architektūros, prieštaringų papročių ir kontraversijų kraštas laukia tikrų nuotykių ieškotojų.
Malaizijoje kvapą atima ne tik vietos gyventojų kultūra, bet ir oras. Nors temperatūra vasarą vidutiniškai pakyla šiek tiek daugiau kaip 30 laipsnių, klimatas čia drėgnas, klampus ir reikalaujantis kantrybės. Todėl į Malaizija su vyru išsiruošusi kelionių ekspertų „Baltic Tours“ komandos narė Rasa Levickaitė kelionei pasirinko lapkričio pabaigą. Tai neturistinis sezonas, kai 27–28 laipsnių oras malonus, o Pietų Kinijos jūros vanduo lepina 23 laipsnių šiluma. Į jos pakrantėje esantį Kuantan kurortą keliautojai atvyko tuo metu, kai turistų mažiau, o viešbučiai pustuščiai. Tada, pasak R. Levickaitės, personalas apdovanoja išskirtiniu dėmesiu, o jo ypač nestokoja vietiniai „gyventojai“ – beždžionėlės.
Reklāma
Bezdžionėlės pasiruošusios apvogti, viešbučio personalas – apdovanoti
Keliautojai į rytinėje Malaizijos dalyje esantį Kuantan miestą, įsikūrusį šalia to paties pavadinimo upės žiočių ir jūros, atvyko dienai. Ir tokio trumpo laiko, anot pašnekovės, pakako nepamirštamam įspūdžiui susidaryti.
„Labiausiai kurorte įstrigo ne paplūdimys ar šilta jūra. Tik išėjome iš viešbučio ir negalėjome patikėti tuo, ką matome: prieš akis lingavo didžiulis medis, nusėstas būrio beždžionėlių. Iš pirmo žvilgsnio, simpatiškų mielų gyvūnėlių, tačiau, kaip paaiškėjo, tikro turistų bei viešbučio darbuotojų siaubo. Beždžionėlės lenda į kambarius, juos siaubia, vagia viską: maistą, akinius, auskarus, gali atsisegti kuprinę ir pasiimti, ką tik pageidauja“, – prisimena „Baltic Tours“ kelionių ekspertė.
R. Levickaitė sako, jog gyvūnai kažko ypatingai blogo nepadarys: dalis turistų netgi leidžia jiems lipti ant galvos, kiti – fotografuoja. Tuo tarpu pašnekovė su vyru apie beždžionėlių būdą žinojo, todėl apsisaugojo, iš anksto paslėpę akinius ir telefonus, tačiau akimirksniu iš ausies buvo išsegtas auskaras!
Ir jei gyvūnai stebina akiplėšiškumu, vietiniai žmonės – savotišku svetingumu. „Registruojantis viešbutyje, administratorius ne kartą pabrėžė – kambaryje yra mini baras. Tačiau mūsų veidai rodė: net nesiruošiame juo naudotis. Tuomet išdidžiai darbuotojas sako: „Gerai, aš jums viską, kas yra mini bare, pažadu kaip dovaną šiai parai“. Grįžtame į kambarį, atidarome šaldytuvą, o ten – mažytis sulčių pakelis, skardinė gazuoto gėrimo ir šokoladukas“, – šypsosi pašnekovė, pasakodama apie viešbučio administratoriaus dosnumą.
Kvala Lumpūras: miesto chaosas įspūdingos architektūros šešėlyje
Visiškai kitokia nei siūbuojančių palmių, vešlių tropikų miškų ir smėlėtų paplūdimių lepinamas Kuantan kurortas – Malaizijos sostinė Kvala Lumpūras. Milijoninis miestas nuolat bruzda, knibžda ir, anot keliautojų, atvykusiuosius pasitinka lietuviams neįprastu, bet Azijai būdingu chaosu.
„Važiavome iš oro uosto ir mūsų vairuotojas beveik visą dėmesį buvo sutelkęs ne į kelią, o į savo telefoną. Žiūrėjo kačiukų vaizdo įrašus, rašė žinutes, naršė socialiniuose tinkluose, dėjo širdeles ant draugų įrašų ir tai darė lėkdamas 120 km/h greičiu. Juokavome, kad jo kartos jaunuoliai, matyt, nemoka vairuoti, nežiūrėdami į ekraną“, – su šypsena pasakojo R. Levickaitė.
Malaizijoje pašėlę ne tik vairuotojai – Kvala Lumpūras yra tikras iššūkis ir pėstiesiems. Norėdami mieste kirsti gatves, jie privalo pereiti požemines ir antžemines perėjas, o už kai kurias ir susimokėti po 5–10 euro centų. Dėl įspūdingos miesto struktūros net kitoje gatvės pusėje matomas restoranas, kelionių ekspertės teigimu, pasiekiamas tik įveikus daugybę laiptų.
Iš tolo ryškiai pastebimi Kvala Lumpūro Petronas bokštai dvyniai. Ilgą laiką jie buvo aukščiausi pasaulyje – kurtas kaip Malaizijos pasaulinės galios simbolis, šis postmodernistinės architektūros pasididžiavimas pavadintas šalies sostinės XXI a. ikona.
Kitas Kvala Lumpūro urbanistinės kultūros šedevras – National Mosque of Malaysia. Pasak R. Levickaitės, ši įspūdinga ultramoderni mečetė visiškai neprimena tradicinių maldos namų. Asketiškas architektūrinėmis detalėmis, bet dvasiniu įkvėpimu turtingas statinys – neabejotinai vertas dėmesio objektas Malaizijos sostinėje.
Šventiko kaprizai ir lietuvis, vadinamas naujuoju Banksy
Daugybės dėmesio šalyje sulaukia ir garsieji Batu Caves laiptai. Ryškios ir spalvotos 272 pakopos, vedančios į urvus ir šventyklas, ypač noriai fotografuojamos socialinių tinklų mėgėjų, tačiau neseniai jų perdažymas sukėlė vietos paveldo ir religinės bendruomenės prieštaravimų.
„Batu Caves galima išvysti ir iš tolo plieskiančią aukso spalva dažytą induistų karo dievo Murugan statulą, tačiau mus labiausiai nustebino viršuje esančioje šventykloje vykusios apeigos, kuomet paženklinama tikinčiųjų kakta. Įdomu tai, kad žymą gauna ne visi. Atbūni apeigas, o šventikas sako: „Ne, tau nebus“. Žmonės nuoširdžiai įsižeidžia ir supyksta“, – įspūdžiais iš šiaurinėje Kvala Lumpūro dalyje esančių Batu Caves dalijasi „Baltic Tours“ kelionių ekspertė.
Pykčio, kritikos, liaupsių bei susižavėjimo objektu Malaizijoje tapo ir populiarumo laiptais į socialinių tinklų viršūnes šalyje užkopęs lietuvis Ernestas Zacahrevičius. Garsieji jo grafičiai – „Lego“ figūrėlės Džohor Bahru mieste, kavą siurbčiojantis senis Ipe ar interaktyvus ant dviračio važiuojančių berniukų kūrinys Džordžtaune aptarinėjami valdžios, vietinių ir turistų. Ryškūs gatvės meno darbai – vieni populiariausių bei labiausiai fotografuojamų Malaizijoje, o autorius užsienio žiniasklaidos netgi pavadintas naujuoju Banksy.
Top Offers
