Lietuvos parlamentarizmo istorija –iš pirmų lūpų

2010 m. balandžio 21 d., trečiadienį, 17 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch.Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) įvyks susitikimas-diskusija „Lietuva modernaus parlamentarizmo kelyje: nuo Steigiamojo Seimo iki šių dienų“. Renginio svečias ir pranešėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Renginys tęsia nuo kovo mėn. „Aušros“ muziejuje vykstančių susitikimų su Nepriklausomybės akto signatarais ciklą.

Šie metai turtingi Lietuvai svarbiomis sukaktimis. Švenčiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį, skaičiuojamą nuo 1990 m. kovo 11-osios. Gegužės 15 d. minėsime Steigiamojo Seimo 90-metį. Istoriškai žvelgiant tai nėra labai ilgas laikotarpis, tačiau jis apima visą Lietuvos modernaus parlamentarizmo istoriją, kuri vystėsi ne tiesia linija, bet buvo veikiama geopolitinių aplinkybių, istorinių vingių, politinių lūžių, santvarkų kaitos, sudėtingų procesų šalies viduje. Vis dėlto šiame kelyje nenutrūkstamai dominavo vienas siekis ir viena vertybė – savarankiška, klestinti, demokratiška, parlamentinė Lietuvos valstybė.

Lietuvos Steigiamasis Seimas –1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto numatyta institucija, išrinkta demokratiniuose tiesioginiuose rinkimuose ir turėjusi nustatyti valstybės pamatus bei santykius su kitomis pasaulio valstybėmis. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinkę 150 Steigiamojo Seimo deputatų sugiedojo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, taip oficialiai įteisindami ją kaip Lietuvos himną. Tą pačią dieną Seimas paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją.

Per trumpą savo veiklos istoriją iki 1922 m. Steigiamasis Seimas atliko didžiulį valstybės pamatų kūrimo darbą: Lietuva de jure buvo pripažinta daugumos pasaulio šalių, tapo Tautų Sąjungos nare, buvo pradėta sisteminti įstatymų leidyba, 1922 m. vasario 15 d. patvirtinta Žemės reforma, rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija, įtvirtinusi vadovavimo valstybei parlamentinę sistemą ir lietuvių kalbą įteisinusi kaip valstybinę, o spalio 2 d. apyvartoje pasirodė Lietuvos valiuta – litas.

Tokios buvo ištakos, šiandien jau tapusios įsimintinais istorijos faktais. „Aušros“ muziejus šiems įvykiams atminti skyrė parodą „Šiauliečiai – parlamentarizmo tradicijų puoselėtojai“, eksponuojamą Ch. Frenkelio viloje. Paroda inspiravo ir susitikimų su Nepriklausomybės akto signatarais ciklą.

Vienas iš jų – geriausiu moderniojo parlamentarizmo istorijos ekspertu laikomas renginio svečias, Nepriklausomybės akto signataras Č. Juršėnas. Jis turi sukaupęs galybę medžiagos apie visų Lietuvos seimų narius. Dar daugiau – „sumušęs“ visus parlamentinio darbo rekordus, pats tapo išskirtiniu Lietuvos parlamentarizmo istorijos reiškiniu. Č. Juršėnas per visą Lietuvos seimų istoriją nuo 1920-ųjų vienintelis buvo renkamas ir išrinktas šešis kartus iš eilės, ir jau dvidešimt metų dirba Lietuvos parlamente.

Informaciją apie renginį teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus redaktorė Vita Morkūnienė tel. 8 41 39 92 78; 8 614 0 90 90.

KOMENTARAS

(vardas) rezultatas?


 

Apie mus | Kontaktai | Autorinės teisės | Partneriams
All rights reserved © 2002 - 2024 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2024 1st-studio.com

 
Total Timed::1.43453407sec.