Autorius: Bažnytinio paveldo muziejus
Šaltinis: www.bpmuziejus.lt
Nuo birželio 10 d. garsi
Vilniaus katedros lobyno šventenybė, miniatiūrinis auksakalystės šedevras – šv.
Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius – eksponuojamas Piti rūmuose,
parodoje, skirtoje Medici lobynams pristatyti.
Lietuvos
humanitarų bendruomenei gerai žinomas kūrinys po daugiau nei 300 metų pirmą
kartą sugrįžo į gimtinę – Florenciją. Relikvijorius su šv. Marijos Magdalenos
de Paci palaikų dalelėmis priklausė Vilniaus vyskupui Mikalojui Steponui Pacui,
o po jo mirties 1684 m. buvo perduotas Vilniaus katedrai. Šią brangenybę dviem
žymiausiems XVII a. pabaigos Medici rūmų auksakaliams Giovanni Comparini ir
Giuseppe Vanni užsakė sukurti Toskanos kunigaikštis Cosimo III Medici. Šia
dovana jis norėjo atsidėkoti už šv. Kazimiero relikviją, kurią prabangiame
gintariniame sarkofage 1678 m. gavo iš to paties Vilniaus vyskupo Mikalojaus
Stepono Paco. Šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius – tai nuostabus
rutulio pavidalo 13 cm aukščio kūrinys, padarytas iš kalnų krištolo ir aukso,
puoštas detalėmis iš aukso ir emalio (kryžius, karūnėlė, lelijų žiedai, maldos
žodžiai, rožės, akanto lapai). Relikvijorius padabintas 132 deimantais.
Reklāma
Paroda „Sacri Splendori. Piti rūmų relikvijų
koplyčios lobynas“ yra išdėstyta šešiose Piti rūmų salėse, eksponuojama per
šimtas relikvijorių, taip pat žvakidžių, kryžių, paveikslų, dokumentų.
Lituanistinė parodos tema yra išsamiai pristatyta, rodomi net penki mūsų
istorijai svarbūs, Lietuvos kultūrinius politinius mainus menantys objektai:
minėtieji šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius ir prabangus gintarinis
sarkofagas su šv. Kazimiero ir kitų šventųjų atvaizdais (apie 1677–1678),
didžiulis puošnus šv. Kazimiero relikvijorius su Lietuvos globėjo relikvija
(apie 1687–1688) ir Carlo Dolci nutapytas šv. Kazimiero paveikslas (1670–1671),
taip pat Mikalojaus Stepono Paco dokumentas, liudijantis šv. Kazimiero relikvijų
autentiškumą (1677). Pagrindinis parodos atradimas irgi priklauso vienam iš šių
objektų – tai Gdansko auksakalių dirbtuvėse sukurta gintarinė dėžė, minėtasis
sarkofagas šv. Kazimiero relikvijai (35x56x20 cm). Ilgą
laiką manyta, kad Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas Lietuvos globėjo
relikviją į Florenciją siuntė tik su autentiškumą patvirtinančiu dokumentu, be
jokio prabangaus dėklo, ir šis gintaro dirbinys su aukso, sidabro, dramblio
kaulo inkrustacijomis, nuo 1934 m. eksponuotas Piti rūmų lobyne, su šv.
Kazimiero relikvija nebuvo siejamas. Relikvijorių puošia 36 šventųjų vyrų ir
moterų atvaizdai, o jo viršuje įkomponuota šv. Kazimiero raitelio gintarinė
figūra, labai primenanti Lietuvos herbą – Vytį. Šaltiniai byloja, kad Vilniaus
vyskupas į Florenciją atsiuntė keletą puošnių gintaro dirbinių (kryžių,
žvakides), ir parodoje yra eksponuojami objektai, kurių atlikimas ir meistrystė
yra panaši į mūsiškį šv. Kazimiero sarkofagą, tačiau aiškių įrodymų, kad šie
Gdansko auksakalių kūriniai Florenciją pasiekė Vilniaus vyskupo dėka kol kas
nėra. Remiantis archyviniais šaltiniais, italų mokslininkams Marilenai Mosco,
Ornellai Casazzai ir Giovanni Matteo Guidetti pavyko nustatyti, kad Vilniaus
vyskupas Gdansko auksakaliams užsakė dvi dėželes – sidabrinę ir gintarinę, – ir
sudėjo jas vieną į kitą, o į sidabrinę įdėjo šv. Kazimiero dilbio kaulą.
Atsidėkodamas vyskupui Toskanos kunigaikštis atsiuntė šv. Marijos Magdalenos de
Paci relikviją kalnų krištolo relikvijoriuje, o šv. Kazimiero relikvijai sukūrė
parodoje eksponuojamą sidabrinį sarkofago formos relikvijorių
(83x59 cm). Pasitelkęs visą savo talentą ir meistrystę, Cosimo III
idėją įgyvendino Florencijos auksakalys Massimiliano Soldani-Benzi. Matome
keturių angelų laikomą stiklo dėklą su šv. Kazimiero relikvija, jis gausiai
išpuoštas sidabrinių lelijų žiedais, kviečių varpomis, įrašai auksuotose
banderolėse primena šventojo karalaičio šventumo istoriją ir tai, kad jis yra
„Lietuvos didysis kunigaikštis“.
Paroda Florencijos Piti galerijoje veikia iki šių
metų lapkričio 2 d.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.