Mstislavo Dobužinskio parodoje - ir senųjų Šiaulių vaizdai

10.11.2008 06:31 | Lietuva

Avots: Šiaulių Aušros muziejus

2008 m. lapkričio 12 d., trečiadienį, 16 val., Šiaulių Aušros muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) bus pristatoma Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) kūrybos darbų paroda Senoji Lietuva. Joje eksponuojami darbai iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejų rinkinių. Su Šiauliais šią parodą sieja du eksponuojami M. Dobužinskio piešiniai – Šiaulių turgus (1924 m.) ir Kryžių kalnas (1934 m.). Parodą pristatys menotyrininkas Skaistis Mikelionis (Lietuvos dailės muziejus, Vilnius).

Paroda veiks iki 2009 m. sausio 25 d.

Didžiajame Naugarde (Novgorodas) gimęs Mstislavas Dobužinskis didelę vaikystės ir jaunystės dalį praleido Vilniuje. Lietuvoje M. Dobužinskis žinomas kaip scenovaizdžių kūrėjas, teatro dailininkas. Nuo pat vaikystės mėgęs piešti miestus, kuriuose jam teko gyventi ir mokytis, menininkas visada prisimindavo Lietuvą, jautė nostalgiją jos kaimams ir miestams. Vienoje iš savo parodų M. Dobužinskis pasakė: „Tikiuosi, kad mano lietuviška paroda bus įdomi [...]. Esu laimingas, galėdamas parodyti nors dalį savo įspūdžių iš mūsų gražiosios Lietuvos. Turėjau progą pažinti Lietuvą, kai ten gyvenau, [...] keliaudamas nupaišiau daugybę senosios lietuviškos architektūros bruožų. [...] Noriu tikėti, kad mano paveikslai padės žiūrovams suprasti senosios kultūros grožį ir mažų Lietuvos miestelių ir kaimų savitumą“.

Pasaulyje visuotinai pripažinto lietuvių kilmės dailininko sukurtą Žemaitijos ir Aukštaitijos vaizdų kolekciją, per karą patekusią į Jungtines Amerikos Valstijas, po dailininko mirties įsigijo Lietuvių fondas ir 2006 m. padovanojo Lietuvai, perduodamas ją Lietuvos dailės muziejui. Dailininkas norėjo, kad jo kūriniai, sudarę Senosios Lietuvos ciklą, kada nors grįžtų namo, ir tas gilus troškimas pagaliau išsipildė. Dabar turime galimybę grožėtis XX a. pradžioje užfiksuota Lietuva, atspindinčia dvilypės – europinės ir baltiškosios – Lietuvos tapatybės formas, kurių darnus ryšys ir savitumas ryškūs tarpukariu sukurtuose menininko darbuose. Jau gerokai po M. Dobužinskio mirties, 1973 m., lietuviškos tematikos piešiniai buvo trumpai eksponuoti Brukline (Niujorkas), lietuvių Kultūros židinyje. Nuo tada jiems, jau kaip ciklui, prigijo Senosios Lietuvos pavadinimas.

Senosios Lietuvos kolekcijoje dominuoja 1933–1934 m. piešti Žemaitijos miesteliai. Dailininko piešiniai gimė jam keliaujant po Lietuvos miestus ir kaimelius. Kelionę pradėjęs Šiauliuose, dailininkas sukūrė Šiaulių turgų – sakralinio ir kasdienės buities pasaulių susidūrimą vaizduojantį piešinį tušu, bei Kryžių kalną, nupieštą aplankius Jurgaičių piliakalnį su garsiuoju Kryžių kalnu, palikusiu dailininkui didžiulį įspūdį.

M. Dobužinskio piešiniuose ypač glaudžiai susisieja gamta ir lietuvių liaudies meno paminklai – į medinės architektūros ansamblius įpinti grakštūs, žaismingi augmenijos elementai (Šaukėnų varpinė, Kryžiai prie Alsėdžių bažnyčios), nykstantys provincijos kampeliai prisodrinti lyriškos nuotaikos. Kiti piešiniai, pavyzdžiui: Kaunas, senamiesčio arbatinė, Plungės dvaro vartai, Kaunas, Valstybės teatras, Kėdainių miesto vaizdas, Telšių miesto vaizdas ir kiti eksponatai pasižymi individualumu.

Dailininko M. Dobužinskio piešiniai – darnūs ir skoningi. Jam užteko vien pieštuko, tušo ar rašalo, kad sukurtų gyvą tikrovės atvaizdą.