Nuo 2013 m.
lapkričio 21 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g.
74, Šiauliai) pristatoma prabanga, rafinuotumu ir elegancija dvelkianti paroda
„Secesijos mada“ iš Aleksandro Vasiljevo (Paryžius–Maskva–Vilnius) kolekcijos.
Reklāma
Paroda veiks iki 2014 m. balandžio 27 d. Bilietų kaina – 10, 5
Lt.
Parodos autorius – A. Vasiljevas –
plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas,
dvidešimt septynių knygų, parodų projektų, kelių dokumentinių filmų apie mados
kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis
paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Žymus mados kolekcininkas gimė 1958 m. Maskvoje, o būdamas
dvidešimt ketverių emigravo į Paryžių.
„Aušros“ muziejaus ir šią vasarą Chaimo
Frenkelio viloje apsilankiusio A.Vasiljevo sėkmingo bendradarbiavimo
rezultatas – Šiauliuose pristatoma paroda „Secesijos mada“. Rygoje (Latvija) ir Vilniuje susilaukusioje
itin gausaus būrio lankytoje parodoje šiauliečiai ir miesto svečiai turės neeilinę
galimybę išvysti daugiau kaip septyniasdešimt unikalių secesijos stiliaus
suknelių, eksponuojamų per du Chaimo Frenkelio
vilos aukštus.
Parodoje pristatomos suknelės, sukurtos modeliuotojų,
siuvėjų ir siuvinėtojų, dirbusių garsiuose Europos ir JAV madų namuose:
„Worth“, „Doucet“, „Cheruit“, „Rouff“, „Babani“, „Tarot“, „Poiret“, „Luey“,
„Wengeroff“, „Cauet“, „Altman“. Lankytojai išvys patvarius šimtmečio senumo
audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimą, aplikacijas bei daugybę
nuostabių moterų ir vyrų mados priedų – aksesuarų: batelių, rankinukų,
skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų
flakonų, vėduoklių – ir daug kitų per šimtą metų užmirštų daikčiukų, grãžinusių
gyvenimą, džiuginusių akį bei liudijusių secesijos darytą įtaką visam to meto
daiktų pasauliui. Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo daug secesijos
stiliaus madas iliustruojančių fotografijų, tapybos darbų, derančių prie
elegantiško laikotarpio aprangos. Šio stiliaus vienovę padeda išlaikyti ir
Chaimo Frenkelio vilos interjeras bei viloje įrengta ekspozicija „Provincijos
dvaras“.
Secesijos stilius, atsiradęs kaip stiprus poreikis
atnaujinti vaizduojamąjį meną, gyvavo neilgai, bet sklido po Europą labai
greitai. Pasiekė Ameriką, net Japoniją. Kiekvienoje šalyje jį vadino įvairiai:
vokiečiai, latviai – jugendu (vok. Jugendstil – jaunystės stilius); prancūzai –
art nouveau; rusai – modernu, pasiskolinę prancūzišką žodį moderne; austrai,
lenkai, lietuviai – secesija (vok. Sezession, iš lot. secessio – atsiskyrimas,
pasišalinimas). Secesijai būdingi gamtą atkartojantys grakštūs motyvai,
stilizuotos augmenijos (ypač vandens augalų) formos, dinamiškų linijų žaismas.
XIX a. pabaigoje drabužių mada, kurioje pasijuto naujo
meninio mąstymo gūsių, atidavė pirmenybę švelniems pasteliniams gamtos tonams. Padūmavęs
tiulis, rūko spalvos muslinas, pieno putų baltumo nėriniai, neryškūs žiedai –
visa tai turėjo supti liekną išlenktu į priekį stuomeniu moterį, kurti jos
nepakartojamą įvaizdį. XX a. pradžioje į mados verslą atėjo talentingas
dizaineris Polis Puarė. Jam reikalaujant bei pritariant gydytojams, moterys
palengva vadavosi iš korsetų. Pasikeitė ir mados spalvų paletė. 1909 m. mada jau švytėjo
kaip vaivorykštė.
Secesija aprangoje – arčiau žmogaus nei kitose meno
šakose. Šiandien ji, elegantiška, puošni, parodoje primins lankytojams buvus
tokią la belle époque (pran. gražioji epocha), kuri nesibaidė aplinkos
teatrališkumo, atviro pilnaverčio gyvenimo, šokio, meilės ir žmogaus jaunystės.
Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir
VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“. Rėmėjai: CITY men & women, Šiaulių Rotary
klubas „Harmonija“. Pagrindinė informacinė rėmėja – „Šiauliai plius“
žiniasklaidos grupė: Šiaulių regiono televizija „Splius“, savaitraštis
„Šiauliai plius“, naujienų portalas „Etaplius“. Draugai: TŪB „Printė“, UAB
„Šiaulių knygrišyklos-spaustuvės“, UAB „Gorila“, UAB „Bocas ir ko“, UAB „Senoji
Tilžė“, E. Galvadiškio PPĮ „Stiklas“, VšĮ „Šiaulių turizmo informacijos
centras“, Chaimo Frenkelio vilos restoranas, Viešbutis-restoranas „Turnė“.
Informaciją
teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė,
tel. (8 41) 43 96 75.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.