2014 m. liepos 1 d.,
antradienį, 15 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje
(Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks architekto Karolio Reisono 120-ųjų gimimo
metinių ir Tarptautinės architektų dienos minėjimas. Renginys prasidės
konferencija, kurioje pranešimus skaitys K. Reisono veiklos tyrinėtojai,
architektai.
17 val. renginys persikels į
Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvarą (Vilniaus g.) Vitrinose prie restorano „Čili
pica“ bus atidaryta paroda „Architektas
Karolis Reisonas Šiauliuose“.
Reklāma
Chaimo
Frenkelio viloje vyksiančioje konferencijoje pranešimą tema „Architektas
Karolis Reisonas. Kauno laikotarpio kūrybinė veikla“ skaitys architektūros
istorikė Morta Baužienė (Vilnius), ilgametis K. Reisono veiklos tyrinėtojas
Sigitas Saladžinskas (Vilnius) pristatys pranešimą „Karolio Reisono palikimas
Šiauliuose“, o Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas
Šarūnas Sabaliauskas renginio dalyvius supažindins su K. Reisono įamžinimo
Šiaulių mieste idėja.
Po
konferencijos Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvare vyks parodos „Architektas Karolis
Reisonas Šiauliuose“, parengtos iš Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir Lietuvos
centriniame valstybės archyve saugomos ikonografinės medžiagos, pristatymas.
Parodoje galima išvysti didelę dalį K. Reisono Šiauliuose suprojektuotų pastatų.
Kai kurie iš jų yra išlikę iki mūsų dienų. Vienas iš K. Reisono projektuotų
pastatų, ir šiandien puošiančių Šiaulius, yra 1926 m. statyti Venclauskių namai
(juose dabar įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus). Nepriklausomybės paminklas
Sukilėlių kalnelyje – taip pat suprojektuotas architekto K. Reisono. Beje, šį
darbą architektas atliko be atlygio. Su šiais ir kitais K. Reisono kurtais
žinomais miesto pastatais, jų architektūra, istorijomis bus galima susipažinti
parodoje, kurią parengė „Aušros“ muziejus (kuratorė – Istorijos skyriaus
vedėjos pavaduotoja Vilma Karinauskienė).
K.
Reisonas (1894–1981) – žinomas tarpukario Lietuvos architektas, latvis,
atidavęs Lietuvai produktyviausius savo kūrybinės veiklos metus ir padaręs jos
labui daug prasmingų darbų.
1920
m. K. Reisonas Petrograde (dabar Sankt Peterburgas) baigė inžinerijos ir
architektūros mokslus. Kurį laiką dirbo Sibire geležinkelio linijų statybose, 1922
m. atvyko į Lietuvą ir pradėjo dirbti Šiaulių miesto inžinieriumi ir Statybos
skyriaus vedėju. K. Reisonui teko ne tik rūpintis per Pirmąjį pasaulinį karą
nukentėjusio miesto atstatymu, bet ir užsiimti kita veikla. Jis suorganizavo
statybos dešimtininkų kursus, įsteigė miesto braižyklą, įkūrė vieną iš pirmųjų
Lietuvoje amatų mokyklų ir jai vadovavo. 1926 m. parašė vadovėlį „Žemės ūkio
statyba“, 1928 m. – „Molio statyba“. 1922–1930 m. K. Reisonas Šiauliuose
parengė ir įgyvendino daugiau nei dvidešimt projektų. K. Reisono suprojektuoti
pastatai pasižymi istorizmo formomis, juose pritaikyti orderiniai elementai,
frontonai, dekoruotos tarpaukštinės juostos.
1930
m. K. Reisonas buvo pakviestas dirbti Kauno miesto inžinieriumi ir Statybos
skyriaus vedėju. Čia jis suprojektavo daug reikšmingų pastatų: Kristaus
Prisikėlimo bažnyčią, Vytauto Didžiojo karo muziejų (kartu su Vladimiru
Dubeneckiu ir Kaziu Kriščiukaičiu), Žemės ūkio rūmus, Žemės banko rūmus. Jo
suprojektuotų pastatų yra Tauragėje, Jurbarke, Marijampolėje ir kt.
1940
m. K. Reisonas persikėlė į Panevėžį, kur dirbo miesto savivaldybės Statybos
skyriaus vedėju, vėliau tapo miesto burmistru. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o
1949 m. emigravo į Australiją.
Už
nuopelnus Lietuvai K. Reisonas apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu ir III
laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
Renginio
organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus ir Lietuvos architektų sąjungos
Šiaulių skyrius. Rėmėjos: Šiaulių miesto savivaldybė, UAB „ZET-A-ZET“
Informaciją apie renginį
teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma
Karinauskienė, tel. (8 41) 52 43 92.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
pix-LAT.3860.gif)
