Interviu su keliautoja- Henrieta Miliauskiene (Birštono TIC direktorė)

18.12.2007 05:00 | Lietuva

Vardas, Pavardė: Henrieta Miliauskienė
Amžius: 34
Šeimyninė padėtis: ištekėjusi, sūnus

Išsilavinimas: aukštasis
Darbo vieta: Birštono TIC direktorė
Gyvenvietė: Kaunas
Pomėgiai: kelionės, kelionės, kelionės…

Travelnews.lt: Papasakokit, į kokias keliones esate važiavusi (privačias, biznio ir taip toliau.) ir kaip Jūs pasirenkate kelionės maršrutą ir vietą?

Henrieta Miliauskienė: Keliauti pradėjau dar mamos įsčiose (kai man buvo keli mėnesiai tėvai kopė į kalnus). Keliavimas buvo mūsų šeimos gyvenimo būdas. Varomoji jėga, idėjų autorius buvo mano tėtė, kuris pats parinkdavo maršrutus ir leisdavomės į nuotykių pilnas keliones, Vienos tokios kelionės metu po Rusijos glūdumas vienoje bažnyčioje bene pirmą kartą išgirdau profesionalaus gido pasakojimą, kuris nesustodamas ir nesusimąstydamas bėrė datų ir architektūros terminų tiradą. Slapta pagalvojau, kad labai norėčiau žinoti bent dalelę tiek, kiek šis gidas ir savo žiniomis dalintis su kitais. Nuo to laiko žurnalas “Mokslas ir gyvenimas” būdavo sukarpomas atskiromis temomis ir kaupiama istorinė, archeologinė informacija apie Lietuvą ir kitas šalis. Studijų metais pavyko įgyvendinti savo svajonę – baigiau gidų kursus, įsidarbinau kelionių agentūroje ir prasidėjo ilgas mano kelionių metas. Savaitė savaitėn, mėnesiais, o galiausiai ir pusmečiui leisdavausi į keliones. Tai nebuvo vien tik mano norų tenkinimas, tai buvo darbas, mano gyvenimo būdas. Juokaudami sakydavome, kad gidais, kelionių vadovais gali dirbti tik tie, kuriems keliavimas yra tiesiog diagnozuota liga. Per intensyvius dešimties keliavimo metus ne kartą pabuvota Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Anglijoje, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Liuksemburge, Monake, Andoroje, Belgijoje, Nyderlanduose, pusmetį gyventa graikiškos kultūros įtakoje (Kipras, Kreta), apsilankyta Koso ir Rodo salose, Egipte, Tailande. Per tą ilgą kelionių laikotarpį pasikeitė požiūris į keliones. Nebesinori bėgti ir tik akies krašteliu žvilgtelėti į vienos ar kitos kultūros perlą. Norisi sustoti ir pajausti, įsiklausyti, įsižiūrėti. Labai pamažu priartėjau prie vis populiarėjančio lėtojo keliavimo principų. Nebesinori ir masiniam turizmui prisitaikiusių vietovių. Kelionės metu ieškau kiek daugiau įmanomos autentikos, gal todėl nusivyliau Tailandu, masinio turizmo rojumi. Kadaise labai norėjau papulti į Nepalą, Tibetą, bet kelionė į Tailandą, tarsi atšaldė meilę budistinei kultūrai. Šią vasarą pavyko realizuoti savo svajonę ir apsilankyti Rumunijoje. Ši šalis išsaugojusi labai daug autentikos. Tai dar neišdailinta turistinė Europa, kurioje alsuoja gyvos tradicijos, žmonių svetingumas ir nuoširdumas. Po ilgo darbo metu su turistinėmis agentūromis maršrutus kelionei susidarau pati, tačiau visąlaik laukiausi nuomonės ir tebesilaikau, kad norint sužinoti, pamatyti, reikia keliauti su profesionalais. Mes gi nepasidarome patys operacijos, proginės šukuosenos. Visa tai patikime tos srities profesionalams, kurie žino kaip tai padaryti optimaliausiomis priemonėmis. Lygiai tas pats ir su keliavimu. Keliavimui dažniausiai skiriame savo atostogas ir norime jas praleisti kiek įmanoma įdomiau. Manau, kad vien dėl to reikėtų kreiptis į kelionių agentūras, kurios vis dažniau sudaro individualius maršrutus (Tailor made trips) pagal kliento poreikius ir finansines galimybes.

Travelnews.lt: Kur paprastai ieškote informacijos apie keliones?

Henrieta Miliauskienė: Namuose esu sukaupusi nemažą informacinių straipsnių kolekciją, kelionių vadovų ir žemėlapių kolekciją. Nėra nei vienos šalies ar miesto iš kurio grįžčiau be knygos – gido. Na, o šiais technologijų laikais labai praverčia ir virtuali biblioteka, tik reikia mokėti ja naudotis. Internetas – visagalis.

Travelnews.lt: Ar naudojatės Lietuvos turizmo įmonių paslaugomis?

Henrieta Miliauskienė: Šiuo metu ne, tačiau tikrai vertinu ilgametį agentūrų darbą ir patirtį.

Travelnews.lt: Kaip vertinate Lietuvos turizmo įmonių pasiūlymus? Ar jie ganai kokybiški?

Henrieta Miliauskienė: Kasmet pasiūloma vis įdomesnių maršrutų. Be abejo, kiekvieno naujo maršruto kokybės garantavimui reikia laiko ir įdirbio, tačiau palyginus tai, kokios kelionės būdavo siūlomos prieš penkiolika metų ir tai, kas yra siūloma dabar, galima teigti, jog tikrai pasivijome Europos kelionių agentūrų lygį.

Travelnews.lt: Ar planuojate kažkur nuvykti dar šiemet?

Henrieta Miliauskienė: Šiemet jau nepavyks, tačiau kitąmet laukia naujas keliavimo sezonas ir ne tik po svečias šalis, bet ir po Lietuvą. Mūsų turizmo informacijos centro kolektyvas vasaros metu keliauja po Lietuvą, atranda savas amerikas ir salynus.

Travelnews.lt: Ar Baltijoje yra vietų kur neesat buvę? Kuri vieta geriausiai paliko atmintį?

Henrieta Miliauskienė: Jei kalbėsime apie Baltijos jūros regioną – tai bus milžiniška neatrastų vietų erdvė, keliaujant pagal lėtos kelionės principus, jei kalbėsime tik apie sostines, tai turbūt, kad jau viskas matyta. Baltijos šalyse pabuvota ne po vieną ir ne po du kartus, tačiau tiek šiose šalyse, tiek pačioje Lietuvoje yra dar daugybė perliukų, kuriuos norėtųsi paliesti savomis rankomis. Sakoma, kad Baltijos šalys panašios, tačiau kai pradedi keliauti, jas pažinti, suvoki kiekvienos išskirtinumą ir savitumą. Keliaudama išmokau nelyginti šalių, nes tai tiesiog neįmanoma. Kiekviena šalis yra unikali, tik kartais taip susiklosto, kad tie savitumai keliautojui priimtini arba ne. Estijoje mane žavi estų gebėjimas vertinti gamtos grožį ir pristatyti jį keliautojams, Latvijoje – sugebėjimas kurti legendas ir jas populiarinti. Lietuvoje, savame krašte, turbūt pačiai sunkiausiai suvokti tai, kas galėtų būti įdomu svečiui, nes suvokimą įtakoja pats lietuviškas gyvenimo būdas, akiai priprastas kraštovaizdis, istorinės ir geografinės žinios. Į savą kraštą žiūriu visai per kitokią prizmę, gal todėl čia ir yra mieliausia.

Travelnews.lt : Ar esate spontaniškas ir galite susiruošti į kelionę per valandą, ar Jums reikalingas laikas, kad išplanuotumėte maršrutą?

Henrieta Miliauskienė: Spontaniškumo turiu pakankamai, tačiau ne keliavimui. Jaučiuosi labai blogai, jei nieko nežinau apie vietovę, kurią pravažiuoju, o jei dar pamatau pilį, dvarą, bažnyčią, tada galiu save mintyse burnoti nesustodama, kad laiku neatsiverčiau knygos ar internetinio puslapio. Man kelionė – pirmiausia dvasinis pasiruošimas, nusiteikimas pažinimo džiaugsmui ir tik po to patyrimas. Yra tekę taip keliauti, tačiau po tokios kelionės sąžinės graužatis būna didesnė, nei patirti įspūdžiai, nes grįžusi vis tiek atsiversiu knyga ir ją perskaitysiu. Tokiu atveju galima sužinoti, kad vos už dviejų trejų kilometrų būta paveldo objekto ir jis nepamatytas vien dėl to, kad kelionei nebuvo tinkamai pasiruošta.

Travelnews.lt: Papasakokite kokį įdomų atsitikimą?( iš kelionių)

Henrieta Miliauskienė: Jei kelionė būna be nuotykių, ji labai greitai užsimiršta, tačiau tai būna labai retai. Keliavimas jau užprogramuotas nuotykiams, manau, kad geriau juos patirti pačiam keliautojui, nei juos skaityti. Kiekvienas toks nuotykis užgrūdina keliautoją ir kartais kas buvo juokinga prieš kelis metus, tampa kelionės norma.