Šaltinis: LR Susisiekimo ministerija
Balandžio 29 d. Susisiekimo ministerijoje aptartas Lietuvos vidaus vandenyse prasidedantis laivybos sezonas – laivybos sąlygos, svarbiausi atlikti darbai ir įgyvenami projektai. Šių metų navigacijos laikotarpiu bus eksploatuojama daugiau kaip 440 km šalies vidaus vandens kelių, naująjį sezoną galės pradėti 52,6 tūkst. vidaus vandenų registre registruotų vandens transporto priemonių.
Šių metų laivybos ypatumus Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus aptarė su VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, savivaldybių atstovais, Lietuvos buriuotojų sąjungos ir Mažųjų laivų savininkų asociacijos vadovais.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius G. Labanauskas informavo, kad 2008 metų navigacijos laikotarpiu bus eksploatuojama 441 km šalies vidaus vandens kelių, iš jų su paženklintu farvateriu – 402 km. Daugiau kaip 100 km pažymėti šviečiančiais navigacijos ženklais. Buvo pristatytos ir šių metų navigacijos naujovės, padėsiančios užtikrinti saugesnę laivybą: Kuršių mariose ir Atmatoje ant 16 bojų įrengti modernūs žibintai su saulės baterijomis, vėliau šiais metais jų numatoma įrengti dar 55. Be to, įrengti 25 bojai, kurių viršutinė dalis nudažyta šviesą atspindinčiais dažais. Visą navigacijos laikotarpį gairėmis bus paženklintas 19 km ilgio Nevėžio ruožas nuo upės žiočių iki Sitkūnų. Atmatos upėje numatoma įrengti informacinius ženklus.
Gerinant laivybos sąlygas, numatoma atlikti upių vagų reguliavimo darbus, suremontuoti Minijos–Atmatos santakoje esančią skiriamąją dambą. Visą sezoną veiks 13 mobilių ir 5 stacionarios prieplaukos, įrengtos pagal pernai įgyvendintą Valstybinio turizmo departamento projektą. Kaip ir ankstesnių sezonų metu, keliautojai gali naudotis Vidaus vandens kelių direkcijos interneto svetainėje http://www.liwa.lt/ veikiančia informacine sistema, kurioje pateikiami duomenys apie laivybos sąlygas Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių mariose. Šioje sistemoje kasdien atnaujinami duomenys apie vandens kelio būklę: gylius, tiltų aukščius, bojų Kuršių mariose koordinates.
Laivybos sąlygas pagerins ir Europos Sąjungos remiami projektai. Šiemet baigiamas įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo remiamas projektas „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno sutvarkymas“, kurio bendra vertė siekia beveik 10 mln. litų. Įgyvendinus šį projektą, bus sukurta bendra vidaus vandenų kelio sistema Nemuno upe ir Kuršių mariomis, rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka, Uostadvario uoste įrengta nauja stacionari ir mobili keleivinė prieplauka. Įgyvendinus kitą ES struktūrinių fondų remiamą projektą – „Laivybos vidaus vandens keliais pagerinimas“, 2008–2012 metais ilgaamžėmis bunomis bus modernizuota dalis vidaus vandenų kelio Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių, o Kaune įrengta krovininė krantinė ir aikštelė.
Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis pateikė preliminarius skaičiavimus, kiek kainuotų Karaliaus Vilhelmo kanalo valymo darbai, jo sujungimas su Kuršių mariomis, farvaterio įrengimas į Kintų, Drevernos ir Šturmų uostelius bei poveikio aplinkai vertinimas, taip pat akcentavo poreikį sutvarkyti sausumos kelią šalia Vilhelmo kanalo. Vandens transporto departamentas šiems tikslams įgyvendinti pasiūlė parengti vieną, Nemuno žiočių ir Kuršių marių vandens kelią aprėpiantį projektą, kuriam įgyvendinti būtų galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Projektą įgyvendinti turėtų Klaipėdos rajono, Neringos miesto ir Šilutės rajono savivaldybės, o jam vadovauti – Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas Algividas Dainoras apžvelgė praėjusio navigacijos sezono rezultatus: buvo surengtas 181 saugios laivybos kontrolės reidas, patikrinta 3741 vidaus vandenų transporto priemonė, surašyti 328 administracinio teisės pažeidimo protokolai ir išieškota 57 tūkst. litų baudų. 2008 m. vasario 20 d. Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintos Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklės, kuriose yra naujovių: naujai pastatytiems laivams su tų pačių metų gamybos sudedamosiomis dalimis (varikliai ir pan.) pirmoji kasmetinė techninė apžiūra galioja dvejus metus; atliekant techninę apžiūrą iš laivo savininko nereikalaujama laivavedžio kvalifikacijos dokumentų; nustatyti klasifikuoti reikalavimai laivams, išplaukiantiems į jūrą; motoriniams laivams, kurių variklių galingumas iki 10 AG, nustatomas plaukiojimo rajonas Baltijos jūros priekrantės vandenyse ne daugiau kaip 3 km nutolstant nuo kranto bazinės linijos.
Nuo navigacijos sezono pradžios Šilutėje dirba naujas Inspekcijos darbuotojas, kuris su greitaeigiu kateriu užtikrins saugią laivybą Nemuno žemupyje. Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje numatoma priimti inspektorius, kurie padės užtikrinti saugią laivybą Baltijos jūros pakrantės vandenyse, Kuršių mariose, Kauno mariose, Elektrėnų vandens saugykloje ir kituose vidaus vandenyse.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento plėtros projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė pristatė Neries upės pritaikymo laivybai galimybių studiją, parengtą kartu su UAB „Hidroprojektas“ ir Socialinės ir ekonominės plėtros centru. Planuojamo turistinio vandens kelio Neries upėje Vilniaus mieste ruožo ilgis – 16,1 km (nuo Lazdynų tilto ( 156,7 km) iki Verkių regiono parko ( 172,8 km)). Šiuo metu naudojama viena mobili, pontoninio tipo prieplauka, kuri sezono metu prišvartuojama kairiajame Neries upės krante, ties Vilnelės intaku, šalia Karaliaus Mindaugo tilto. Ši pontoninė prieplauka nėra estetiška, joje nesukurta infrastruktūra – prieplauka neapšviesta, nėra laivo laukimo paviljono ir kitų būtinų infrastruktūros objektų.
Turistinio vandens kelio Vilniaus mieste tinkamam funkcionavimui planuojama rekonstruoti ar įrengti žiemos uostą Žirmūnuose; stacionarias prieplaukas: šalia žiemos uosto, elingo vietoje T. Kosciuškos gatvėje, tarp Žvėryno ir Liubarto tiltų; mobilias prieplaukas: Verkių regioniniame parke prie vandens malūno, Šnipiškėse prie Baltojo tilto, Žvėryne šalia Vingio parko pėsčiųjų tilto, šalia Lietuvos parodų centro LITEXPO (kitame Neries krante). Planuojamame Neries upės vandens kelio ruože galėtų plaukioti iki 20 m ilgio, 4 m pločio ir 0,8 m grimzlės laivai, jų greitis projektuojamame ruože neturėtų viršyti 20 km/h, o prasilenkiant – 12 km/h, plaukiojimo priemonės turėtų būti modernios, saugios, estetiškai išvaizdžios bei aprūpintos audiotechnika ir įrašyta pažintine medžiaga arba gidais. Projekto „Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste“ įgyvendinimui reikalingos lėšos sudarytų apie 65,5 mln. Lt.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
Top Offers
