Atlaikiusi priešų antpuolius Kauno pilis neatsilaikė kovoje su laiku ir Neries upe - didžiąją dalį pilies ir jos kalvos praeityje nuplovė upės tėkmė. Tik XIX amžiuje miestui pavyko Neries jos vagą nukreipti šiauriau. Iš upės atkovotoje buvusios piliavietės teritorijoje daug metų buvo pilamos šiukšlės ir statybinės atliekos. Pilies kiemas ir medžiais apaugęs takas į Santaką, prie kurių vaizdo buvome įpratę, buvo suformuoti sovietmečiu ir neturėjo nieko bendra su autentika.
Tačiau dabar jau galime pasidžiaugti atkurtu istoriniu teisingumu - Kauno miesto savivaldybė sėkmingai baigė įgyvendinti projekto „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams" 2-ąjį etapą, kuriuo buvo sutvarkyta ir miestiečių reikmėms pritaikyta pilies teritorija.
Nuo ankstyvo pavasario aplink Kauno pilį zujusios jungtinės kelių bendrovių pajėgos pagal architekto Kęstučio Mikšio parengtą techninį projektą rekonstravo inžinerinius tinklus, išlygino pilies kiemą, išryškino piliavietės ribas, suformavo kalvos šlaitus vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Iki tarptautinių Hanzos dienų piliavietė turėtų sužaliuoti užsėta veja. Visus statybininkų darbus akylai stebėjo archeologai.
Bene didžiausią įspūdį kauniečiams padarė naujas tvirtai suręstas medinis tiltas, kuriuo nuo šiol lankytojai pateks į Kauno pilies kiemą. Miestiečius teigiamai nustebino ir pėsčiųjų takas, nutiestas upės pakrantėje bei nematyti vaizdai, kurie į Neries pusę atsivėrė iškirtus ją užstojusius medžius. Daugelis gyventojų pastebėjo, kad miestas vėl atsigręžė į upę, kuriai buvo atsukęs nugarą.
Šį projektą, kurio vertė siekė 1 mln. 16 tūkst. litų, įgyvendino Kauno miesto savivaldybė. 864 tūkst. litų skyrė Norvegija per Norvegijos finansinis mechanizmą, o 152 tūkst. litų pridėjo Kauno miesto savivaldybė.
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.