Idėją surengti Vilniaus vasaros muzikos festivalį 1995 m. iš gastrolių užsienyje parsivežė maestro Donatas Katkus, tik neseniai įkurto Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Mintis buvo labai paprasta - anuomet Lietuvoje vyravo šventas įsitikinimas, jog vasarą mieste joks kultūrinis gyvenimas negali vykti - tik kurortuose, tad tereikėjo tokį mitą paneigti! Maestro daug sėkmingų pavyzdžių matė Vakarų Europoje, kur vasarą vykdavo neįtikėtinai daug puikių klasikinės muzikos festivalių - daugeliu atvejų užmiesčio pilyse, bet ir didmiesčiuose jų netrūko.
Vilniaus vasaros muzikos festivalio (nenustebkite, būtent taip jis vadinosi anksčiau!), pradžia buvo gan kukli - pirmaisiais metais surengta tik apie dešimt koncertų. O ir trukdavo festivalis ne du mėnesius, kaip kad dabar, o tik tris liepos savaites. Maestro pamena, jog vienu iš atspirties taškų prieš penkiolika metų tapo vidurvasarį atliktas kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinių ciklas „Jeruzalės vartai". Pilna filharmonijos salė susirinko ne tik į šį koncertą, ji gausiai lankėsi visuose pirmojo festivalio renginiuose - įsivaizduokite Vilnių karštą sekmadienio popietę... Jei ne klaidžiojantys turistai, sakytum, kad miestas išmiręs... Užtat sausakimšoje šv. Kazimiero bažnyčioje susispietusi muzikos mylėtojų minia atidžiai klausosi vasaros festivalio koncerto. Akivaizdu, kad skeptikams tąsyk beliko apmaudžiai grąžyti rankas, o organizatoriams neliko abejonių, kad pradėtą darbą tęsti verta!
Pirmuosius festivalius prisimenantis Donatas Katkus sako, jog pats buvo ir meno vadovas, ir administratorius, ir afišas pats nešiodavo bei kabindavo, ir lakstydavo, „kur tik reikėdavo"... Kristupo vasaros festivalis visiškai užaugo ir sutvirtėjo maždaug ketvirtaisiais-penktaisiais gyvavimo metais. Jo trukmė išsitempė iki pusantro mėnesio, pagausėjo koncertų, imta statyti kamerines operas, kviesti vis naujus atlikėjus. Tuo metu festivalis jau turėjo ir savo emblemą - grafiko Petro Repšio sukurtą raudongalvę mėlyną moterį-paukštę. Maestro Donatas Katkus nuo pat vasaros festivalio pradžių stengėsi, kad koncertai aprėptų kuo daugiau Vilniaus vietų, būtų prieinami kuo didesnei auditorijai. Ištikimieji festivalio lankytojai veikiausiai puikiai pamena Kristupo vasaros festivalio koncertus vykdavus filharmonijoje, šv. Kazimiero bažnyčioje, Chodkevičių rūmų bei Vilniaus universiteto Didžiajame kiemuose, S. Daukanto aikštėje. Porą kartų po festivalio vėliava net buvo rengiami gatvės muzikantų koncertai. Taip, taip, būtent prieš dvylika-trylika metų Vilniuje buvo pirmieji bandymai gatves užtvindyti muzika, kurie dabar įgavo visiškai kitą formą. O juk tada vykdavo konkursas, būdavo sudaroma komisija, kuri geriausiems gatvės muzikantams skirdavo prizines vietas! Dabar Kristupo vasaros festivalis neįsivaizduojamas be piknikų Šešuolėlių (Širvintų rajone) ir Bistrampolio dvaruose (Panevėžio raj.), kurie šiais metais išsiplės ir pirmą kartą pakvies į gražųjį Vilniaus universiteto botanikos sodą.
Reikia pastebėti, kad atlikėjai iš užsienio vasaros muzikos šventėje lankosi nuo pat pirmų dienų. Šiemet Kristupo vasaros festivalis taip pat sulauks nemenko užsienio svečių būrio, iš kurio būtų galima išskirti pasaulio tango bendruomenės numylėtinį - kvintetą Tangata, parengusį įspūdingą programą su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, muzikinės komedijos meistrus - kvartetą MozART GROUP, kuris priverčia ne tik šypsotis, bet iki ašarų kvatoti, čigoniškojo džiazo karalių Joscho Stephaną, be gailesčio užliejantį stulbinančia pasažų banga, fado gitaros fenomeną Ricardo Parreirą, charizmatiškąją Kurto Weillio muzikos atlikėją Torą Augestad ir kt.
Kristupo vasaros festivalis kaip visuomet veržiasi į kitokias muzikinių patyrimų erdves, matuojasi naujas formas, transformuojasi, eksperimentuoja, keičiasi. Kadaise beveik išimtinai akademinę muziką puoselėjusiame renginyje dabar girdisi daug džiazo, folko, dainuojamosios poezijos ir netgi pop muzikos. Festivalis keičiasi? Išoriškai - taip, tačiau konceptualiajame lygmenyje Kristupo vasaros festivalis griežtai laikosi savo pamatinių principų. Ši muzikos šventė niekada nebuvo skirta profesoriams: vasarą profesoriai išvyksta klausytis muzikos kitur arba tiesiog ilsisi. Didžiulis muzikinis vėrinys kasmet sukuriamas taip, kad jame atrastų patraukliausių karoliukų žmonės, kurie tiesiog myli muziką, neskirstydami jos į aukštą ir žemą, elitinę ir pramoginę.
Beribis, žaismingas, eklektiškas, smagus „atostogiškų" koncertų maratonas prasideda! Junkitės!
PROGRAMA
Draudžiama portale www.travelnews.lt paskelbtą informaciją perpublikuoti be Travelnews.lt redakcijos sutikimo.
Top Offers
