J. S. Bacho ir C. P. E. Bacho kūrybai skirtas koncertas

Birželio 6 d., penktadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į senosios muzikos ansamblio „Chiaroscuro“ koncertą. Johano Sebastiano Bacho ir Carlo Philippo Emmanuelio Bacho kūrinius atliks Vilimas Norkūnas (klavesinas), Ieva Baublytė (išilginės fleitos) ir Rūta Vosyliūtė (barokinis vokalas).

Senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ susikūrė šiemet, nors atlikėjai vieni kitus pažįsta jau ne vieną dešimtmetį. Visi trys atlikėjai – Ieva Baublytė (išilginės fleitos), Rūta Vosyliūtė (barokinis vokalas), Vilimas Norkūnas (klavesinas) – senąją muziką studijavo Vakarų Europoje. Tai pirmasis ansamblis Lietuvoje, kurio visi nariai yra senosios muzikos profesionalai, įgiję žinių ir patirties Šveicarijoje, Italijoje ir Austrijoje.

Iš kur kyla ansamblio pavadinimas? 1579 metais Camerata Fiorentina (Camerata Bardi) davė pradžią naujam dainavimo (recitar cantare) stiliui, glaudžiai susijusiam su muzikinės retorikos menu, į pirmą vietą iškeliančiam žodį. Taip gimsta nauja barokinės muzikos epocha. Stiprių jausmų, emocijų ir kontrastingų nuotaikų perteikimas per šviesą ir tamsą (it. chiaroscuro) paplinta visame baroko epochos mene: nuo Caravaggio paveikslų, Metastasio dramų iki Recitar cantare stiliaus Caccini, Peri, Monteverdi muzikoje.

Koncertas Bažnytinio paveldo muziejuje kviečia išgirsti neįprastos sudėties ansamblio „Chiaroscuro“ atliekamų kūrinių – J. S. Bacho Ketvirtąją partitą klavesinui solo, Adagio iš sonatos E-dur, ariją iš kantatos „Džiaukis, atpirktoji žmonija“. Antra koncerto dalis skirta 300-ąjį gimtadienį švenčiančiam Carlui Philippui Emmanueliui Bachui. 1738 metais, kai kronprincas Friedrichas C. P. E. Bachą pasikvietė į Rupeną, jis, palikęs Frankfurtą, ėmė dirbti rūmų kapeloje kartu su įžymiaisiais kompozitoriais ir atlikėjais – fleitistu Johanu JoachimuQuanzu, dainininku Johanu Frydrichu Agricola, kapelmeisteriu Carlu Heinrichu Graunu ir jo broliu koncertmeisteriu Johanu GottliebuGraunu. Netrukus, Friedrichui II įžengus į sostą, C. P. E. Bachui buvo suteikta koncertinio klavesinisto vieta, o po kelerių metų, greta jo pradėjus dirbti antrajam rūmų klavesinistui, jis galėjo dar labiau atsidėti kūrybai. Beje, iš maždaug 40-ies muzikantų sudaryta kapela buvo viena didžiausių visose Vokietijos žemėse.

1742 metais Carlas Philippas dedikavo Prūsijos karaliui savo sukurtas prūsiškas sonatas klavesinui solo, viena iš jų skambės ir šiame koncerte. Koncerto pabaigoje sakralinėse dainose, parašytose 1780 metais pagal Sturmo tekstus, galima išgirsti ryškių šubertiškų dainų tendencijų.

KOMENTARAS

(vardas) rezultatas?


 

Apie mus | Kontaktai | Autorinės teisės | Partneriams
All rights reserved © 2002 - 2024 BalticTravelnews.com | Design & maintenance © 2000 - 2024 1st-studio.com

 
Total Timed::1.47333789sec.